šabaldė

Šabaldė – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis triukšmą, ūžimą, audrą ar sumaištį. Dažniausiai vartojamas neigiama prasme, pavyzdžiui, apibūdinant chaotiškus renginius, ginčus ar triukšmingą aplinką.

Pavyzdžiai:
1. "Ką čia per šabaldė sukelta?" – kai patenkama į triukšmingą, chaotišką situaciją.
2. "Vakar vakare kaimynai sukėlė tokį šabaldę, kad negalėjau miegoti." – apie triukšmą, ūžimą.
3. "Politikai sukėlė šabaldę dėl naujo įstatymo." – apie viešus ginčus, neramumus.

Žodis kilęs iš lenkų kalbos (szabarda – triukšmas, audra) ir dažniausiai sutinkamas šnekamojoje ar regioninėje kalboje.

Įrašas
Paaiškinimas	Šabaldė – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis triukšmą, ūžimą, audrą ar sumaištį. Dažniausiai vartojamas neigiama prasme, pavyzdžiui, apibūdinant chaotiškus renginius, ginčus ar triukšmingą aplinką. Pavyzdžiai: 1. "Ką čia per šabaldė sukelta?" – kai patenkama į triukšmingą, chaotišką situaciją. 2. "Vakar vakare kaimynai sukėlė tokį šabaldę, kad negalėjau miegoti." – apie triukšmą, ūžimą. 3. "Politikai sukėlė šabaldę dėl naujo įstatymo." – apie viešus ginčus, neramumus. Žodis kilęs iš lenkų kalbos (szabarda – triukšmas, audra) ir dažniausiai sutinkamas šnekamojoje ar regioninėje kalboje.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.