Sviestasukė – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis per daug mandagų, saldžiai švelnų, perdėm malonų žmogų (dažnai siekiant iš naudos). Turi neigiamą atspalvį, nurodant į veidmainystę.
Pavyzdžiai:
1. Nepasitikėk juo – jis tikras sviestasukė, visiems šypsosi, bet už nugaros kalba blogai.
2. Vadovas nemėgo sviestasukių, kurie tik gražiai kalbėjo, bet nieko nedirbo.
3. Jiems patinka tik sviestasukės, kurios juos gyrinėja.
Sinonimai: saldžialiežuvis, veidmainis, pataikautojas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.