„Sviečyti“ – senas lietuvių kalbos žodis, reiškia švytėti, spindėti, blizgėti (dažniausiai apie šviesą, ugnį, akis).
Pavyzdžiai:
1. Žvaigždės ryžtai sviečia nakties danguje.
2. Ugnis vis dar šilčiai sviečė žarijose.
3. Jo akys svietė džiaugsmu.
Pastaba: Šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau sutinkamas literatūroje ar poetiniuose kontekstuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.