„Sveturtautis“ – senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis užsienietis, svetimtautis, kitatautis (asmuo iš kitos tautos ar šalies).
Pavyzdžiai:
1. Senovėje sveturtaučiai dažnai atvykdavo prekiauti.
2. Knygoje aprašyti sveturtaučių papročai.
3. Jis buvo sveturtautis, bet greitai priprato prie mūsų papročių.
Pastaba: Šis terminas dabar vartojamas retai, dažniau literatūroje ar istoriniuose tekstuose. Šiuolaikinėje kalboje dažnesi sinonimas – užsienietis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.