Svetrijeklis – tai lietuviškas žodis, reiškiantis šviesos šaltinį (pvz., lempą, žibintą, žvakę). Dažniausiai vartojamas poetiškai arba senesnėje literatūroje.
Pavyzdžiai:
1. Tamsioje naktyje vienintelis svetrijeklis buvo maža žvakė ant stalo.
2. Senoviniame rūme kabėjo gražūs kristaliniai svetrijekliai.
3. Mėnulis – natūralus naktinis svetrijeklis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.