x
svetimgeñtis, -ė. svetim̃gentis.
1. svetimtautis: Lietuviai išsikraustydami žemę. svetimgenčiams, svetimžemiečiams paveda. Svetimgenčiai mūsų sentėvių gyvenimą nepilninteliai aprašė.
2. svetimšalis: Lietuvon iš visur svetimgenčiai virto. Juk tie svetimgenčiai nieko mums nepadės.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.