svaimė

svaimė̃.

1. nuovoka, supratimas, protas: Tiek svaimė̃s tėra. Tokia svaimė̃ girto, t. y. tokia išmanė. Iš ligos gi jis be svaimė̃s da. Vaikšto kaip be svaimė̃s, nedirba. Tiek ans betura svaimė̃s.

2. sąmonė: Ligonis svaimės nebtura, mirs veikiai. Neb svaimė [je] esu, kad išgeru – subliurstu.
be svaĩmei labai daug: Buvo prūsokų trobo [je] be svaimei.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>svaimė̃</b>. <br/>1. <span class="explanation">nuovoka</span>, <span class="explanation">supratimas, protas: </span> Tiek svaimė̃s tėra. Tokia svaimė̃ girto, t. y. tokia išmanė. Iš ligos gi jis be svaimė̃s da. Vaikšto kaip be svaimė̃s, nedirba. Tiek ans betura svaimė̃s. <br/>2. <span class="explanation">sąmonė: </span> Ligonis svaimės nebtura, mirs veikiai. Neb svaimė [je] esu, kad išgeru – subliurstu. <br/><b> be svaĩmei</b> <span class="explanation">labai daug: </span> Buvo prūsokų trobo [je] be svaimei.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.