svaimė

svaimė̃.

1. nuovoka, supratimas, protas: Tiek svaimė̃s tėra. Tokia svaimė̃ girto, t. y. tokia išmanė. Iš ligos gi jis be svaimė̃s da. Vaikšto kaip be svaimė̃s, nedirba. Tiek ans betura svaimė̃s.

2. sąmonė: Ligonis svaimės nebtura, mirs veikiai. Neb svaimė [je] esu, kad išgeru – subliurstu.
be svaĩmei labai daug: Buvo prūsokų trobo [je] be svaimei.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'svaime' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2020 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis