svadinėjimas

Svadinėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis ilgalaikį, nuobodų, monotonišką kalbėjimą ar skųstus, dažnai be aiškios prasmės ar tikslo. Jis turi neigiamą atspalvį.

Pavyzdžiai:
1. Pokalbyje:
„Nustok svadinėti apie orą – jau pusvalandį tą patį kartoji.“
2. Apie skundimąsi:
„Vietoj veiksmų jis tik svadinėja apie problemas.“
3. Literatūroje / kalba:
„Senio svadinėjimas apie praeitį visus atėmė kantrybę.“

Sinonimai: barbėjimas, plepėjimas, niurzgėjimas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'svadinejimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Svadinėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis ilgalaikį, nuobodų, monotonišką kalbėjimą ar skųstus, dažnai be aiškios prasmės ar tikslo. Jis turi neigiamą atspalvį. Pavyzdžiai: 1. Pokalbyje: „Nustok svadinėti apie orą – jau pusvalandį tą patį kartoji.“ 2. Apie skundimąsi: „Vietoj veiksmų jis tik svadinėja apie problemas.“ 3. Literatūroje / kalba: „Senio svadinėjimas apie praeitį visus atėmė kantrybę.“ Sinonimai: barbėjimas, plepėjimas, niurzgėjimas.