žvýginti (-yti) -ina, -ino. žviegti:
1. Kam tu nutvėręs už šerių žvýgini kiaulę. Žvýgina paršiukus, netura su kum šerti. Kam tas kiaules taip žvýgini, – jeigu nešeri, bent ravėjų įmesk. Ėmė žvygint kiaules. | Gyvalių skerdyklo [je] dirba, kiaules žvýgina į žemę. Kiaulės žvýginas.
2. Eik lauk kauptuko kalt, čia žvýgysi labai į ausis.
3. Žvýginat aradiją (radiją) , vaikaliai, mun galva sprogsta. Kad ans. žvýgina tą musę, tiek mūčy [ja] aną, kol papjauna.
4. Kas čia vaiką žvýgina? Tas velnias moka tik vaikus žvýginti!. Kiek tie vaikai žvýginsias, kiek duosias! Žvýginas vaikai kaip velniukai, vienas kitą pašio [ja],
erzina. Jetau, vaikam tik žvýgytis, galo nė [ra]. Tokiem vaikam rūpi tik siust, žvýgintis.
5. žviegti 7: Vaikiai merges pašaliūse žvýgina, o tos ir žvygau [ja] kaip kokios kumelės. Pranuk, nežvýgink mergų. Žvyginasi, cypinasi, ar ne paršeliai – ausis užspengia jų gomurinės. Kaip i jauni – žvýginas, švaipos.
įsižvýginti. įsisiausti: Vieša čia vaikų būrys, aš sunkiai sutvarkau, kaip įsižvýgina.
nužvýginti. žviegiantį papjauti: Šližiai dar vakar kiaulę nužvygino.
pažvýginti
1. pažviegti 1: Marių kiaulaites [cirkininkai] pažvýgins, pagrajydavo.
2. pasivirkdyti: Kaip i vaikai, pasižvýgina, a tau ramiai pabūs. Pasižvýginsu aš jums, diržas yra an sienos! Pasižvýginot i gana, daba malkas krauti.
3. pakirkinti: Jis merginą su čigono aistra palamdys ir pažvygins.
4. prastai pagriežti: Su ta kiaulike pažvýgys, pagrajys.
prižvýginti
1. kurį laiką versti žviegti: Prižvýgino kiaules, kol įsuko vielą.
2. užtektinai prisivirkdyti: Prisikrokinot, prisižvýginot, gana, vaikai.
sužvýginti
1. sužviegti 1: Sužvýginai paršus, šerk.
2. susibarti, susikivirčyti: Ai, sviete vis susižvýgina, karai, smaugimos. Septyni [vaikai],
a čia truks susižvýginti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.