žvýgauti, -auja (-auna), -avo. žviegti.
1. spigiai žviegti: Ko tie paršai teip žvygauja? Motin, duok paršam ėstie – žvýgauna. Rinkoje žvygavo paršeliai, bliovė karvės, o miestelio pirkliai šmėkščiojo visur kaip žuvys šiltam vandeny. Viensėdijoje žvygavo pjaunama kiaulė. Ėmus kiaulaitei žvygauti, pirmiausia sudrebėdavo senio karšinčiaus smakras. Deglė pikta tiktai žvygauja, trinasi šonais ir niršta. šaižiai žvengti: Žvýgaut nežvýgaus kumelys. Tik žvýgauna arkliai prie tvorai. Trankosi, žvýgauja tas kumelys, dar pasileis. [Arklys] ėmė žvygaut ir visas drebėt. rėkti: Kur pelėda žvýgauna, te boba ar merga nėščia bus. O, būdavo, [lakštingalos] ir švilpia, ir žvygaujasi.
2. kaukti, čypti: Begalinis traukinys žvygaudamas pasileido į pietus. Kažkur netoliese žvygavo garvežiai. Naujame malūno priestate žvygavo lentpjūvė. | Botagu tik žvýgauna, tik mostyguoja. švilpti: Žvygaunančios po mišką kulkos. O iš kitos pusės sviediniai žvygaudami lėkė per galvas ir drioskėjo puskilometrio nuotolyje, miške. girgždėti: Tokią naktį žvygauja po kojų sniegas.
3. rėkauti, spygauti: Žvýgavo, davės lig nakties. Nustokit, vaikai, žvýgaut! Atsiminė, kaip prieš penketą metų jisai lakstė aną šluotražį apsižergęs, jodinėjo ir žvygavo.
4. garsiai juoktis, kikenti: Merga katulama žvýgauna. Žvýgauna mergos su vaikiais, ką tu padarysi. Darbo dirbti susirinkot čia, o ne žvýgauti. Paveizėk, ko tos mergelkos žvýgauna. Ko žvýgauji kaip koks mažvaikis! Jaunimas te žvýgauja prie ežero, negi [kaip] seniokai sėdės namie. Ko te norėt iš miesčionkų [talkininkių],
jom tik žvýgaut an kūgio. Žvýgavo po vakarelius i vaiką parsinešė. Mergaičių ir bernaičių balsai ore susitinka. Neilgai trukus ir jie susitiks. Ims žvygauti, gainiotis.
5. negražiai dainuoti: Talkinykai po vakarienės įsismagino, žvýgauja kaip kiaulės. Bandė mergiščios žvýgaut, bet vos tėvas įžengė, tuoj ir nutilo. Koks te jų dainavimas, žvýgauja vienu balsu.
6. nevykusiai griežti: Armonika žvýgauja senovišką valsą. Šeštadienį šešios šešiaeilės armonikos žvygauja polką ir valsą senovišką.
įsižvýgauti įsižviegti, įsirėkti: Kiaulės, brol, taip įsižvygavo, kad nepasotintos jokiu būdu nenurimsta. Per ilgai ji maišo jovalą, nors tvarte senokai įsižvygavo išalkę bekonai.
išžvýgauti. kurį laiką prasijuokti, prakikenti: Mergos daržinėje išžvýgavo, visą naktį nemiegojo.
nužvýgauti.
1. žviegiant greitai nubėgti: Kumeliukas nurūko, nužvygavo per laukus.
2. su triukšmu, rėkiant greitai nutolti: Veselninkai nužvýgavo, nudainiavo.
pažvýgauti.
1. pasijuokti, pakrizenti: Nibrėse mergos pažvýgaus, padainiuos, o taip jokios išeigos [nebūdavo]. Jaunos, nora pažvýgauti, vakareliūse pamyžauti, prisisėdės senstelėjusios.
2. kiek paspiegti, parėkti: Dabar abu mes nuvirtom į tas pačias dulkes, rėkdami ir pasižvygaudami daužėm vienas kitą.
sužvýgauti.
1. žvygtelėti, sužvigti.
2. imti griežti: Kuliešių pusėj sužvygavo armonika.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.