suzurzti

zur̃zti, -ia, -ė.

1. dūgzti: Bėkium, bo užpuls bitės, tik zur̃zia iš visų pusių. Musės an karvių vakare kai bitys zur̃za. Zurztè zur̃zia avily, tik kaži ko nelekia į darbą. Jam pasivaideno, kad ten. triūsia ir zurzia visai naujas pasaulis.

2. kelti triukšmą, ūžti: I čia zur̃s – užsuksu tą aradiją (radiją) . Ventiliatorius zurzė. ūžiant važiuoti: Kožną dieną zur̃zia i zur̃zia tos mašinos pro šalį.

3. niūniuoti: Viena – poteriaunu, zurziù ir verkiu, visaip būna. Eina visos zur̃zdamos, visa kosere neplėšia, zur̃zia tep. Zurzdamóm bobom sekėj [o] piaut rugiai, miežiai.

4. niurnėti, verkšlenti, zyzti: Vaikams tik zur̃zti par dieną! Gal jau apsirgo, nesveikas vaikas, kad šiandie visądien zur̃zia ir zur̃zia. Vaikai vargai: maži zur̃zia, dideli neklauso. Vaikas zur̃zė visą naktį. Ai, vaikuo tik zur̃zti, ko dar nori?!

5. įkyriai, priekaištingai kalbėti, bambėti ar prašyti ko: Visi zur̃zia, nepatenkyti. Zur̃za zur̃za, ka valdžia netinka. Tie, ką zur̃zia, tie daugiau turi kaip tu ir aš. Senė zur̃za – marti netinkanti. Gal biškį i tie seniai par daug zur̃zia – ką tu čia paskirsi vaikui, ką imt (vesti) . Ko tu dabar čia zurzì, kas tau negerai? Nèzurziam – nėr tei biedningai. Dabar ji zur̃zia, urzgia, kam aš jos neklausau. Zur̃si ar nezur̃si, vis tiek negausi. Nezur̃sk man po ausia, eik pas tėvą, tai gausi rublį. Tylėk nezur̃zęs, o gausi par nosį! Nezur̃zk, die, ar nevalgęs. Negaliu kentėti, ka mun zur̃zia į ausis. Anyta įtūžus, trankosi po gryčią, kažką zurzia po nosim. Net zurzia vėlės, pyksta.
įsizur̃zti, -ia, įsìzurzė. imti smarkiai zurzti.
išzur̃zti, -ia (ìšzurzia), ìšzurzė. zyzimu išprašyti: Vaikai iš tėvų vis ko išzur̃zia. Turėk, seneli, centų, vaikas zurs, kol išzur̃s – mato [saldainių] krūvas. Zurzė zurzė, ìšzurzė iš tėvo rublį, išlėkė į kiną.
ausìs išzur̃zti išvarginti (ko įkyriai prašant): Ausis ìšzurzė vaikai: duok to, duok šio.
nuzur̃zti, -ia, nùzurzė. zyziant, zurziant nuskristi: Ir nuzurzė [bitė],
šiurendama žvilgančiais sparnais prie pat vandens paviršiaus.
pazur̃zti, -ia (pàzurzia), pàzurzė. pabambėti: Ką tu anims. padarysi, anie varo savo, galì tik pazur̃zti.
prazur̃zti, -ia, pràzurzė.

1. zyziant, zurziant praskristi: Didžiulis, mažiausia trijų colių ilgio vabalas prazurzė pro mūs nosis.

2. praverkšlenti: Vakar visądien pràzurzė nabagas.
suzur̃zti, -ia, sùzurzė. suurgzti: Levas tik zur zur zur suzurzė.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>zur̃zti, </b>-ia, -ė. <br/>1. <span class="explanation">dūgzti: </span> Bėkium, bo užpuls bitės, tik zur̃zia iš visų pusių. Musės an karvių vakare kai bitys zur̃za. Zurztè zur̃zia avily, tik kaži ko nelekia į darbą. Jam pasivaideno, kad ten. triūsia ir zurzia visai naujas pasaulis. <br/>2. <span class="explanation">kelti triukšmą, ūžti: </span> I čia zur̃s – užsuksu tą aradiją <span class="explanation"> (radiją) </span>. Ventiliatorius zurzė. <span class="explanation">ūžiant važiuoti: </span> Kožną dieną zur̃zia i zur̃zia tos mašinos pro šalį. <br/>3. <span class="explanation">niūniuoti: </span> Viena – poteriaunu, zurziù ir verkiu, visaip būna. Eina visos zur̃zdamos, visa kosere neplėšia, zur̃zia tep. Zurzdamóm bobom sekėj [o] piaut rugiai, miežiai. <br/>4. <span class="explanation">niurnėti, verkšlenti, zyzti: </span> Vaikams tik zur̃zti par dieną! Gal jau apsirgo, nesveikas vaikas, kad šiandie visądien zur̃zia ir zur̃zia. Vaikai vargai: maži zur̃zia, dideli neklauso. Vaikas zur̃zė visą naktį. Ai, vaikuo tik zur̃zti, ko dar nori?! <br/>5. <span class="explanation">įkyriai, priekaištingai kalbėti, bambėti ar prašyti ko: </span> Visi zur̃zia, nepatenkyti. Zur̃za zur̃za, ka valdžia netinka. Tie, ką zur̃zia, tie daugiau turi kaip tu ir aš. Senė zur̃za – marti netinkanti. Gal biškį i tie seniai par daug zur̃zia – ką tu čia paskirsi vaikui, ką imt <span class="explanation"> (vesti) </span>. Ko tu dabar čia zurzì, kas tau negerai? Nèzurziam – nėr tei biedningai. Dabar ji zur̃zia, urzgia, kam aš jos neklausau. Zur̃si ar nezur̃si, vis tiek negausi. Nezur̃sk man po ausia, eik pas tėvą, tai gausi rublį. Tylėk nezur̃zęs, o gausi par nosį! Nezur̃zk, die, ar nevalgęs. Negaliu kentėti, ka mun zur̃zia į ausis. Anyta įtūžus, trankosi po gryčią, kažką zurzia po nosim. Net zurzia vėlės, pyksta. <br/><b>įsizur̃zti, </b>-ia, įsìzurzė. <span class="explanation">imti smarkiai zurzti. </span> <br/><b>išzur̃zti, </b>-ia (ìšzurzia), ìšzurzė. <span class="explanation">zyzimu išprašyti: </span> Vaikai iš tėvų vis ko išzur̃zia. Turėk, seneli, centų, vaikas zurs, kol išzur̃s – mato [saldainių] krūvas. Zurzė zurzė, ìšzurzė iš tėvo rublį, išlėkė į kiną. <br/><b> ausìs išzur̃zti</b> <span class="explanation">išvarginti (ko įkyriai prašant): </span> Ausis ìšzurzė vaikai: duok to, duok šio. <br/><b>nuzur̃zti, </b>-ia, nùzurzė. <span class="explanation">zyziant, zurziant nuskristi: </span> Ir nuzurzė [bitė], šiurendama žvilgančiais sparnais prie pat vandens paviršiaus. <br/><b>pazur̃zti, </b>-ia (pàzurzia), pàzurzė. <span class="explanation">pabambėti: </span> Ką tu anims. padarysi, anie varo savo, galì tik pazur̃zti. <br/><b>prazur̃zti, </b>-ia, pràzurzė. <br/>1. <span class="explanation">zyziant, zurziant praskristi: </span> Didžiulis, mažiausia trijų colių ilgio vabalas prazurzė pro mūs nosis. <br/>2. <span class="explanation">praverkšlenti: </span> Vakar visądien pràzurzė nabagas. <br/><b>suzur̃zti, </b>-ia, sùzurzė. <span class="explanation">suurgzti: </span> Levas tik zur zur zur suzurzė.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.