sužudyti

žudýti, žùdo (žùdžia; -ija), žùdė (-ijo). žùdyti. žū́dyti. žūdýti. žū̃dyti. žūti.

1. daryti kam galą, atimti gyvybę: Žmonės norėjo Dovydą akmenimis žudyti. Pagonys pradėjo labai žudyti katalikus: vienus į tolimas šalis ištrėmė, kitus vietoj žudė (žudže) ir užmuštinai mušė. Top pagėdinta vieta, ant kurios kitus visus piktadėjas žùdė. Parinko jam šarvus jo, kuriais žmones žudė. Grieks bei smertis jus nežudys, nes tikras Dievs est su jumis. Žmogus žmogų žùdžia. Nu kad i daba tas pats: kitas kitą žudo, muša, kara žemyn. Tujau grįžo, tujau žùdė žemėn. Vokiečiai žudė ne tik žydus, bet ir kitus žmonis, kur jims nepatikiami. Anie liuob žudýs visai nekaltus žmonis, i gana. Vieni šnekam: nusiimkime kepures prieš vokiečius, kad jie mūs nežudỹtų. Ir kadangi jis tokį garbingą vyrą ir didelį karžygį nurazbajavęs, tai jis ėsąs žudýtinas. Tėvas dukrelę žudijo, į ežerėlį skandijo. Dėl meisos nežudýsma savo vabalelio. Blusą ir utį – tus ta jau vabalus žudžiáu. Aš gyvų daiktų nežudáu, aš tiktais augalelius.
žudýtinai. žūdytinai: Nekursai dvaronas tapė vėl žudytinai užpultas. Dievas baudžia su rykšte tėviškai ir nenor žudytinai man užsiųsti koravonės. Tos pačios žemės žmonės kits kitą žudos. Žū̃dėsi žmones ir žūdỹsis – tep nuog pradžios buvo. Kovoj čia žiaurūs žmonės besižudo! atimti sau gyvybę: Ka tam pasauly dabar teip žùdosi žmonys, ka nė kaip apsakyt. Žudýkitės patys, žudykite negimusius – ir, matysi, išsižudys. skirti mirties bausmę: Visi žino, kad jis moterim kriūtis pjaustė, bet kap neinrodo, negalima tokio žudýt.

2. sąmoningai ką kankinti: Kunegus pradėjo žudýti – nutvera, primuša, pridaužo, kitą ir užmuša. Žudýti žmogų stribokams buvo linksmu: atmerki akis [nualpęs],
i vėl tau duoda. Po baltųjų (neapsirengusius) rytą jau žudýs liuob kareivelius. Sakė, vokyčiai užeis, sako, žudýs mergaites. Jau tavi žudýs visokiais būdais: įkiš į maišą aba į kokį regztį. Ilgai žudė, kol ištraukė dantį. Buvo beširdžių – žùdė samdininkus! Žùdė žmonis kulkozūse. Kam, sakau, varginti žmonis, žudýti be reikalo. Žùdė visi tą Lietuvą. Ans kokius tris metus žùdė tą mergą: ir ema ir neema, – už durną laikė. Nežudýk gyvolio – šerk. Nežudýk to vaiko, a nematai, kad kvapo nebatgauna. Kam tu tą vaiką žudái pri tokio sunkio darbo. Žùdė vaiką – su duona i druska tešėrė. Pareis ir guosis mamai, ka berniukai. žùdė. Didliai žùdė ans tas cigones. Kam žudái tą vištą, kiaušinių nebdės. I zuikius, i antis žudýs, kilpas kurapkoms darys – baisiai netikęs buvo. Žudė jie tą ožką visaip: tai galvą prie kojos rišo, tai pančiojo. Tokiu keliu aš arklių neduosiu žudýti. Geresniai yra man galvą savo po nuokirtimu palenkti, ne kaipo žudyties. Vos tuodu susikibusiu parejo par trobą, tujaus visi šokti pradėjo ir žudės par kiaurą naktį. Taip žudėsi [girtuokliaudamas] bernas, kad net graudu buvo žiūrėti.

3. kamuoti, varginti: Vyrus ta gerklė žùdo – kiek išeina pizulais. Tos kaitros žùdė žmones – tikra nelaimė. Kad y [ra] pietų vė [ja] s, tos dulkės mumis žùdo. Mani daugiausiai žùdo oras. Muni tie nervai žùdo, teip žùdo, kad ui! Muni patį žùdo sausas kosulys. Dusulys žudo. Tai verkė klejodamas, tai vėl kažin kokie baisūs reginiai jį žudė. Gyviai greit pamiršta savo skausmus, bet žmogaus skausmas jį žudo ilgus metus. Žudomoji drugio liga pakerta žmogui sveikatą. Jis žùdos su jaučiais ardamas, t.  y. grydos. Ir vis teriojosi ir mūčijosi, ir visiaip žudėsi, ir vis negali gerai arti ir vagą atversti. Anuodu norėjusiu įjoti į tą stiklo kalną pri tai panai. Žudžiusiuos žudžiusiuos – nėko nepadariusiu. Žùdovos su dukteria vienu du. Žùdos tik žmogus [paralyžiuotas],
a tatai gyvena! Žùdos, mušas – kam vargti, teskiries.

4. naikinti; prarasti: Ką nepaima, visa žùdo. Valdovai Lietuvos gesina patys šviesybę, žudo Ugnį amžiną. Petrui buvo džiova, o tokie ligoniai retai žudo viltį ant išgijimo. Et, kam veltui abejoti, kam žudyt viltis! Jokim, broliukai, jokim, jaunuoliukai: mūsų sesiutėlė žudỹs vainikėlį. Kad visi skaitytų gerus laikraščius ir knygas, nežudytų dovanai laiko karčemose, nepragertų pinigų.

5. į pražūtį stumti: Maišos su heretikais kaip avys su vilkais ir todrinag teip menkai savas dūšias žùdžia.

6. niokoti, gadinti: Žudỹtų, kastų tą kalną, nuverstų čystai [ieškodami prasmegusio miesto]. | Kam tą rublį žudái (glamžai) .

7. smerkti: Bara ir žudžia gėrius ir pepinimus mūsų, kurios veda in prapultį.
apžudýti.

1. išžudyti: Daug žmonių čia apžùdė.

2. iškankinti, nukamuoti: Varna buvo apžùdžiusi žąsytį, bet atsigavo. Apžudýti buvo vokyčiai, bėgo.
įžudýti.

1. nužudyti.

2. įkankinti: Čia žvėdai jį sugrobusys baisiai įžudė.

3. iškamuoti: Liga, jei nenumarins, tad įžudys. Drugys įžudo kartais ir kana kelis mėnesius.
išžudýti. išžūdýti; išžūti.

1. išnaikinti, daugelį nužudyti: Išžudýti yra išganubyti. Švedai buvo šmotą mergaičių išžùdę an to kalno, i buvo palikęs (pavadintas) Panų kalnas. Atrado išžudýtus [plėšikų] tą tėvą ir tą dukterį, kad plaukė žmonės žiūrėtų. Katrie atliko čionai, tai surinko ir išžùdė. Kiek anie žmonių išžùdė, kiek anie žmonių iššaudė! Daugiau kap du šimtu vyrų tę išžùdė [1863 m. ]. Viskas buvo padaryta, kaip nutarta: pilaitės paimtos, įgulos išžudytos. Ka nekaltai išžùdė, tie šaukia keršto. Išdidžios tautos nepavergsi, galima tik išžudyti. Žemė jų per Antiochą ižgaišinta, senos knygos padegintos, žmonės mokytos ižžudýtos. | Biteles išnaikino [herbicidais],
buvo aštuoni kelmai, išžùdė nabages. Vieną vaiką tetura: kitus išsižùdė [abortais]. vieni kitus nužudyti: Tik Bermamyto aukštumoje, kur kadaise išsižudė dviejų šeimų giminės, stūkso šiandien vieniša uola. Jau po karo išsižudė. Be karo žmonės išsižùdo. Išsižudýsim, ižlakstysim, pasibeigsim ir tep, be karo.

2. iškankinti.

3. išgerti: Ka anuodu išžudýs jau ten dvi pusbutelki, tai jau būs didliai daug. Par parą išžudýs dvi pusbutelkes.
nužudýti. nužū́dyti. nužūdýti. nužū̃dyti. nužùdyti; nužūti.

1. padaryti galą, atimti gyvybę: Atėmė i turtą, i patį nužùdė jau. Ans brazdina į langą: – Atiduok piningus, aš tavi nužudysiu. Vyras sako: – Žudýsit mumi, tai ir save nužudýsit. I tavi nužudýs, jei ans tavi žemyn prilauš. Žmogus ne gyvulys nužū̃dytie. Virpėjau kaip apušės lapas, nu, misliju, galia kur įkišęs nužudýti. Nu ir kam tu taip padirbai, dė [l] ko tą vaiką norėjai nužudýti? Juk buvo, kad ir kaimynas kaimyną nužùdė. Nužū̃do senus, neklausau [radijo],
ir neporyk. Jis būs jums nužùdęs, o dės kryžių kuo didžiausią (apsimetinės) . Ka da tiktai ponas Dievas gelbėtų nu kokių neprietelių, ka ateję nenužudỹtų. Į trumpą laiką ne vienas lietuvininkas nužudýtas tapė. Jos buvo vyras nužùdytas partizanų. Akminų aikštė. buvo, nužū́do ką [iš miško] ir guldo. Jeigu tu jį nužudéi, tu jį į žemelę užkask. Visus [žydus],
katrus varė – tai nuvarė, o kitus nužùdė durpinėsa. Jurgio dauba y [ra] vadinama, ten žmogus y [ra] nužudýtas. Jisai ir dar vienas nužū̃dytas. Yra kačiukų, nėr kada i nužū̃dyt, nėr kada nudėdinėt. Tos katės vaiką babunė sakės nužùdžius. Kas nužudýs tą smaką, tam atiduos dukterį i karalystę. Nužudomas (nužudymo) kambarys buvęs karaliaus palocė [je]. Nukirsk mažąjį pirštelį ir parnešk munie, parodyk, jog tikrai nužudéi. Karalėnę (bičių motinėlę) nužudýk, i bitys leka lauk (miršta) . Švento žvėruko nevalia nužudyti. Betgi kloropormas (chloroformas) yra pavojingas, jis gali žmogų nužudyti. Žydai jį nužudyt ieškojo. Bet vynyčios darbinykai, sugavę tarnus jo, vieną sumušė, o kitą nužudijo, o kitą akmenimis užmušė. Norėjo nužudyti bernelio to. Nužudei visus, kurie tave apleidžia. Eik ing žemę Izraelio, numirę jau yra, kurie norėjo nužudyti bernelio. | Mindaugą nužudė kerštas ir pavydas, vienas Gediminas krito Veliuonoj!
nužùdomai. Negaliam ant anų nuožudomai užpulti. atimti sau gyvybę: Ans skausmo neištūrėjo, nusižùdė. Tėvai nusižùdė, ir vaikai nusižùdė. Tris metus pagyveno ir numirė, nu nusižùdė. Nusižū̃dė, nesekė gyvent. Bet jeigu pasikorė ar ten savi nusižùdė, tokio nelaidojo su bažnyčia. Kas save nusižùdė, į kapines nepriėmė. Pabudęs kalėjimo sargas ir pamatęs atviras kalėjimo duris, išsitraukė iš makšties kalaviją ir norėjo nusižudyti, nes manė, kad kaliniai pabėgę.

2. nukankinti, nukamuoti, nuvarginti: Jinai par nepryžiūrą savo vaiką nužùdė. Gi tu mane nužudeĩ, daugiau neišvysi mane. Ans ilsa nužudýtas, t. y. nualęs, nuilsęs, nukamuotas, nuvargintas, nudovytas. Ir tą žmogų išsivedė an to ledo, vilko vilko aną ten, tiek nužùdė, ka ans čiut galo negavo. Teip vienas žmogus, pareidamas iš dvaro nužudytas, nuplakintas, bliaunąs, teip bliaunąs, kad nu ašarų kelio nematąs. Išganytojas nors buvo didžiai nužudytas, vienog nešė tą sunkybę. Nusižùdo [vaikai] par dienų dienas duodamys. nualinti: Nužudytą vietelę gavau, o palikau vaikams dvaralį.

3. prarasti, prapuldyti: Imk šaukštelį, ale nenužùdai. Savo [kortelės] tai aš nenužū́džiau. Kur tu nužudei peilį, dabar nėr kuom duonos atriekt. Kas mano peilį nužùdėt, tuoj ka būtų ant stalo! Nužùdė bilietą. Nenori nužudýt senovės mados. Užsitikėjimą nužūdyti.

4. paneigti, panaikinti: Mumus gana žinot, jog toji astrologija, kuryji žmonėmus ižg žvaizdžių nor apsakyt ateisiančią jų laimą arba nelaimą, yra rašte šventame aiškiai nužudýta.

5. prakeikti, pasmerkti: Bet toji žmona ir kitų tūkstantis tą falšių jo regimai nužùdžia.
pažudýti. pažū́dyti. pažūti.

1. mirtinai nukankinti, atimti gyvybę: Kurs už mus buvai kantriausis, ant kryžiaus pažudytas. Tą vaiką ana pažùdė tyčioms. Jei kuri tyčiomis po užgimimo [savo kūdikį] pažudo, tokią pat pakūtą pildys, kaip ir razbainykas. nubausti mirties bausme: Kadang čia šviesiai patis Viešpatis Christus bylo, jog toli geresn ir naudingesn yra, idant juos paskandintų ir pažudýtų, o neg turėtų žmones lėtas, pakarnus ir nekaltus piktint. | Dabokias, idant kopinėdamas [bites] bitinelio nepažudytumei. save nužudyti: Kiek jų prisišaudė, kiek pasižùdė [karo metais].

2. pakankinti: Vaikai (berniukai) mėgsta pažudýti mažąją mergikę. Pažudýs po turmus ir paleis. Seniukam pamiškiais blogai – pažùdę i papjauna. Toks yr samdininkus pažùdęs, varė pri darbų kaip šunis. Pažudys pažudys [liga] ir pereis kaip nebuvusi.

3. sunaikinti, prapuldyti: Kas netikės, tas bus pažudytas. Kad [moteres] sūnus savus piktai užaugina, tad ne tiektai vaikus savus pažùdžia, bet ir pačias save. Pažudė tus, kurie jo tarnus persekiojo. Arielka pažùdė daug žmonių.

4. pasmerkti: Neapsūdykime, neapkalbėkime nė vieno, nei pažudykime: bet sūdykime geriaus patys save.

5. pamesti, pradanginti: Būlo, piemuoj medy pažùdo karves. Anas man pažùdė katekizmą. Kad ana jo. nepažū́dė, tai atnešiù. Ejau per lieptus, pažūdžiau raktus, mėnelis pažibino, saulelė rado.

6. prarasti, netekti: Sveikatą pažudžiaũ, per sylą dirbau, kėliau. Tę anas an darbo ir koją pažùdė. Kiek tai jaunų ir paaugusių žmonių pažùdo tikėjimą par tatai, kad niekur apie jį sakant negirdi.

7. dirbant patrūkti: Bernas šiekštas benešdamas pasižùdė. Anai nuejo negerai: pasižùdė talko [je],
ir gimė negyvas [kūdikis].
peržudyti= pažudyti 1: Nėra ten. vietos dėl begėdžių, dėl razbainykų, kaip tai kurios tyčiomis kūdikį paržudo.
pražudýti. pražūdýti. pražū̃dyti. pražūti.

1. veikimu ar neveikimu padaryti, kad žūtų: Ji pražùdė savo abu vaikus. Vyresnioji jaunesnę sumanė pražudyt. Nu ir sako ten, ka jau buvęs tas pats ponas tam šmote jau pražudýtas. Gal šiaurės pūgos jį pražudė, o gal sujudę ledynai į gelmes nugramzdino. Tie banditai nėko padirbti negalėjo, o tik žmonis pražùdė daugybę. Tėvai suvirko girdėdami, kad buvo dukterį pražùdę ir razbainykams į rankas išdavę. Anie tarė jam – piktus piktai pražudys. Jeigut pražudžiau ką, nuokirskiatav galvą mano. | Iš gyvulių visa pražudýta buvo. Jis pražùdė gyvą vištytį.

2. į bėdą, vargą įstumti: Jį pražùdė arielkelė. Pinigai ir dukteris pražùdė. Pražùdėm mergaičką – už nemylimo atidavėm. O šis. buvo dvigūbai pražudytas, nes įnirtis kilo iš tėvo, ne tik iš mokytojo. Tave našlio meilūs žodžiai pražudys pražudys, kai į marę akmenelį paskandins paskandins. Bijokitės to, kuris gal ir kūną, ir dūšią pražudyt pragaran. Ir ansai obuolys Rojuje velinio geras buvo, kuriuo tu privylei gimdytojus mūsų, bet jog juo negerai vartojo, tai yra prieš Viešpaties uždraudimą, tad ir mus, ir save pražùdė. Kas pražudytų dūšią savo dėl manęs, atras aną. Motinos kvaila meilė pražùdo vaikus. O kartais i turtas žmogų pražùdo. Kai norime pražudyti, visada sakome, kad gelbėjame. Teip, sako, žmonys i prasižudýs, Dievo nebtika. Vaikeli, prasižudýsi su tuo Zigmu, visai prasižudýsi.

3. sunaikinti, sugadinti, pragaišinti: Būčiau negėrus žalio vynelio, būč nepražudžius jaunų dienelių. Jisai pražùdė jos vainikėlį, papuoštą jaunystėlę. Aš tau atleidau, kunigaikšti, kad tu mano jaunas dienas pražudei. | Mūsų literatūros kalba gana toli nukrypusi nuo savo prigimtojo kamieno ir pražudžiusi daug tautinio charakterio. Per kurį grieką prasižudos nusitikėjimas?

4. pamesti, prarasti, netekti: Nuotrauką pražùdė. Rykštes, kur žiotis daboja, pražudýsi – neausi audimo. A kam atdavė, a teip pražùdė – nebatminu. Kas teipag pagirdys vieną iš tų mažųjų, … nepražudys algos savo. Jei tada druska pražudžia sūrumą (pagenda), kuo sūdys? Jei to trumpo mokslo mokyti užtruksit, aveles jūsų amžinai pražudysit. Kaip ano tikro amžino dangujęjo gero nepražudytumbime. Pražùdėm skatyną. Vaduok mane, broleli, vaduok mane, kad ir bėrus žirgelius pražudysi. Pražudė visą savo gerą garbę. Mieste pinigus prasižùdė.

5. pasmerkti kentėti, kančioms (ppr. pragare): Pražudytinas. Nepražudykite ir nebūsit pražudyti. Nepražudykite, tai ir jūs nebūsit pražudomi. Nemipražudyk, pamisakyk, kodėlei su manimi baries? O kasg išsakis sunkumą anų kančių nepakeliamųjų, kurias kenčia pražudýtieji pekloje. Kas netikės, tas būs pražudytas. Kurs netik, tas pražudytas bus. Kas gal pramižudyti? Juk tavo meilė už mi stoj. Nesa žmogiškasis protas pramano Dievą santį sūdžia svietišku, kursai savo dingsčia būk danguje iškadingus pastatymus rašąs apie nekurius žmones tyčioms pražudysiamus. Žuvis neišganys, kiaulė nepražudys.

6. ilgą laiką varginti, kamuoti. |. Kiek čia būsi: vieną kitą metą prasižudýsi i nuvirsi. Prasižùdęs a mėnesį ligoninė [je] i numiręs.
prižudýti. prižūdyti. prižūti.

1. daug primušti: Daug nužudė, prižùdė. Prižùdo senų, vis per radiją sako, prikankina senukų. Prižùdėm kalnus žmonių.

2. prikankinti, privarginti: Kiek prižùdė žmonis, vežė, plėšė, šaukė – daba geri [komunistai] ! Kas anus teip prižùdė? Mumis kiek pryžùdė, kur čia bedainiuosi. Naktimis dirbsi, be miego – prižudýti buvom jauni senovė [je]. Kiek aš su tuo ligonu prisìžudžiau, nėkas negalia munęs tiek pasigailėti. Gula susirietęs – must jau prisižùdęs. Ans. tik biškį prisižùdė. Lytotas mėšlavežis – kiek prisižudýs arkleliai, o žmonys kiek, i nebklausk. Kas pelkėj ar baloj suklumpo ir pats prisižudė, ir gyvolį pagaišino, kitu kartu su vingiu apvažiuona ir aplenkia tą vietą.
sužudýti. sužūti.

1. iškankinti, suvarginti: Kalėjimas žmogų tik sužùdo, nepataiso. Labiáu sužùdė žmonis, kaip tas kaimas vertė, numus grovė. Varguolėle, kaip tu save susižudei!

2. į prapultį, į bėdą įstumti: Mes jį galėjom taip sužudýt, kad jo nė plauko nebūtų likę ant šio svieto. Kiek jis jau svieto sužudė, kiek apgavo. Patys susižùdo, kai geria – amžina terbelė. Begerdami vyrai susižùdo amžinai.

3. sunaikinti, prarasti: Yra musėt knygose, jeigu [jų] nesužùdė. Pergalėti paskui ilgai negalėjo atsipeikėti ir sutvarkyti savo sužudytas spėkas.

4. apnaikinti, apgriauti: Sužùdė miestalį par karą. | Sunkus darbas sužudė tavo sveikatą.

5. sunkiai suvalgyti: Tą vištą tik tik sužudžiáu, kol parvažiavai.
užžudýti. padaryti kam galą, mirtinai užkankinti: Ažužudžiu. Katė užžùdė pelę negyvai. Vagys i razbaininkai tūjau žmogų užžùdo.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'suzudyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2020 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis