.
žliõburiuoti, -iuoja, -iavo. žlioburti:
1.
2. Žliõburiuoju žirnius, pupas virtas del kelio neilgumo. Valgė žlioburiavo kaip ne savo dantimis, o lėkštėje batviniai nėmaž neseko. Žlioburiuoji kai karvė kaulą.
sužliõburiuoti. sužlioburti: Mūso geltoji nėko nesužliõburiuo [ja].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.