žlebsė́ti, žlèbsi, -ė́jo.
1. čiauškiant ėsti: Žlèbsi kiaulė ėdalą. Kiaulė ėdalą ėda, žlebsi, o žirnius čeksena.
2. čepsint, šliurpiant valgyti: Ką čia žlebsì kaip kiaulė. Senis žlèbsi. Vaikis žlebsėdamas valgė bruknes. Tu nors prie žmonių valgydamas nežlebsė́k.
3. lėtai valgyti, vatuloti: Žlebsi kaip be dantų. Tete, greit žlebsė́k – nėra kada. Ko čia taip ilgai žlebsi?
4. šlepsėti: Nežlebsėk, eik tykiau! Sugrįžau atgal žlebsėdamas basomis kojomis. | Lėtos karvės žlebsėdamos vaikšto po padrėkusią ganyklą.
5. niekus taukšti, plepėti: Tu žlebsi niekus, t. y. pleški, kalbi.
6. žiūrėti neregint, spoksoti: Ant sienos kabantis didelis apskritas laikrodis, tarytum kokio milžino vienakio sargo šalta, žliba akis žlebsėjo irgi į mus nepajudinamai.
pažlebsė́ti, pàžlebsi, -ė́jo. žlebsint paėsti: Pàžlebsi ir vis va purtos [paršeliai].
sužlebsė́ti, sùžlebsi, -ė́jo
1. žlebsint suvalgyti: Ar jau sužlebsė́jai kąsnį?
2. sučepsėti. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.