x
žiõburiuoti, -iuoja, -iavo.
1. žioburoti 2: Valgė, žioburiavo kaip ne savo dantimis, o lėkštėje batviniai nėmaž neseko.
2. žioburoti 3: Jis bėdulis tupi kame ten susitraukęs paskliautėje, arti čiukuro, žioburiuoja gatvių mikrobus.
sužiõburiuoti. sukramtyti: Motina vaikui, katram reikės vasarą ganyt, turgun nuvažiavus visuomet parveža baronką ir duodama sako: – Te, sužiõburiuok, tai vasarą geriau karves ganysi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.