sužavėjimas

žavė́jimas.

1. →. žavėti 1: Žavėjimas būtų tuokart, kad kas steigtumias su padėjimu velnio kitims nelaimę padaryti. Daug kitų, kurie užsiimdavo žavėjimais, sunešė savo knygas ir sudegino visų akivaizdoje. Čia žmonės tebtika į žavėjimus: sako esant raganas, kurios gali kitus sužavėti, į ligas įvesti, karvėms pieną atimti. O Dimšai nėko nepadaro tie čerauninkai, nejauta ans anų to žavė́jimo. Prieis žyduo sprogtuvės už žavė́jimą. Ne aš nėko žinau aplink žavė́jimą, ne mun rūpa. Atleisk nors mažumą žavėjimo ryšius! Susimildamoji, dėl ko užmušei sūnų mano par savo žavėjimus.

2. burtažodis, užkeikimas: Žavė́jimų knyga.

3. →. žavėti 2: Atmintis ir širdis – giminingos audėjos – audžia man neregėto žavėjimo drobę. Žmogus su visa savo menkybe turi įprasto patraukimo pasiduoti aukso ir mamonos žavėjimui.

4. → žavėti
4. Vaiko žavė́jimasis savaime žavi suaugusius. Gilinimasis į gamtos paslaptis, žavėjimasis jos neaprėpiamomis jėgomis daug gali duoti meninei kūrybai.
apžavė́jimas. →. apžavėti 1: Apžavėjimas, pakerėjimas. Užbūrimas, apžavėjimas. Ji mokėdavo tokių pasakų pasakot, visokių apžavė́jimų. Tai apžavėjimas, ne kas kita, – mąstė. Kiekvienas blogas žmogaus veikimas yra lyg apžavėjimas, apmarinimas jo tikros, save žinančios esmės. Buvo manoma, kad apžavėjimus, pikto žmogaus atneštą nelaimę, ligą galima nustumti, atitolinti, nuo gaisro apsiginti turint džiovintą varlės koją, šikšnosparnio ausį, gyvatės dantį.
išsižavė́jimas. →. išžavėti
2.
pažavė́jimas. →. pažavėti 1: Ar čia pažavė́jimas, ar kas? Dyveldrekis yra karvėms nu pažavėjimo.
sužavė́jimas. →. sužavėti:

1. Toks sužavė́jimas, toks sužavė́jimas – gera visi. Tei sužavė́jimas: nėkaip neatkratom nu tos mergos. Ne toks [paršiukų] jojimos, čia iš sužavė́jimo. Tą Dimšėnę sužavėjo, ana mirė iš to sužavė́jimo. Kas turi viltį Dievop ir dorai elgiasi, tenesibijo nė jokių burtų ir sužavėjimų. Dievo mūką, paveikslą nukryžiavoto Išganytojaus mūsų, siūlais apraišio [ja],
burtas kaži kokias ant vandenio šnabžda, o vis tai, kaip sako, dėl nušlynimo ir atitolinimo ligų, nelaimių ir sužavėjimų.

2. Sužavėjimo išraiška smygojo mergaitės veidelyje. Kas tatai buvo sužavė́jimas žydais eiti, rišti suopynes par Užgavėnes!. Didžioji kritika gyvena susižavėjimu, mažoji – pašaipa. Praeinamieji susižavėjimai palikdavo jo sąžinėj kaltės jausmą. Džiaugsmas ir kančia, kilimas ir kritimas, susižavėjimas ir nusivylimas – visų mūsų, mirtingųjų, dalia. Atrodo, kad tas susižavėjimas buvo tik vienos valandos. Panelės akys užsidega neapsakomo susižavėjimo ugnimi. Šis susižavėjimas muzika ne tik neišdilo, bet dar labiau sustiprėjo. Patosas – tai, kas verčia spindėti iš susižavėjimo akis, kol jų dar neužtemdė susižavėjimo ašaros. Bėgo metai, bet tasai vaikystėje gimęs susižavėjimas upės gyvenimu neišnyko. Bijojau praverti lūpų, kad balsas neišduotų mano susižavėjimo.
užžavė́jimas. →. užžavėti 1: Prie žavėjimo priguli magija juodoja, užkalbinėjimai, užžavėjimai piktą padaryti.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>žavė́jimas</b>. <br/>1. →. žavėti 1: Žavėjimas būtų tuokart, kad kas steigtumias su padėjimu velnio kitims nelaimę padaryti. Daug kitų, kurie užsiimdavo žavėjimais, sunešė savo knygas ir sudegino visų akivaizdoje. Čia žmonės tebtika į žavėjimus: sako esant raganas, kurios gali kitus sužavėti, į ligas įvesti, karvėms pieną atimti. O Dimšai nėko nepadaro tie čerauninkai, nejauta ans anų to žavė́jimo. Prieis žyduo sprogtuvės už žavė́jimą. Ne aš nėko žinau aplink žavė́jimą, ne mun rūpa. Atleisk nors mažumą žavėjimo ryšius! Susimildamoji, dėl ko užmušei sūnų mano par savo žavėjimus. <br/>2. <span class="explanation">burtažodis, užkeikimas: </span> Žavė́jimų knyga. <br/>3. →. žavėti 2: Atmintis ir širdis – giminingos audėjos – audžia man neregėto žavėjimo drobę. Žmogus su visa savo menkybe turi įprasto patraukimo pasiduoti aukso ir mamonos žavėjimui. <br/>4. → žavėti 4. Vaiko žavė́jimasis savaime žavi suaugusius. Gilinimasis į gamtos paslaptis, žavėjimasis jos neaprėpiamomis jėgomis daug gali duoti meninei kūrybai. <br/><b>apžavė́jimas</b>. →. apžavėti 1: Apžavėjimas, pakerėjimas. Užbūrimas, apžavėjimas. Ji mokėdavo tokių pasakų pasakot, visokių apžavė́jimų. Tai apžavėjimas, ne kas kita, – mąstė. Kiekvienas blogas žmogaus veikimas yra lyg apžavėjimas, apmarinimas jo tikros, save žinančios esmės. Buvo manoma, kad apžavėjimus, pikto žmogaus atneštą nelaimę, ligą galima nustumti, atitolinti, nuo gaisro apsiginti turint džiovintą varlės koją, šikšnosparnio ausį, gyvatės dantį. <br/><b>išsižavė́jimas</b>. →. išžavėti 2. <br/><b>pažavė́jimas</b>. →. pažavėti 1: Ar čia pažavė́jimas, ar kas? Dyveldrekis yra karvėms nu pažavėjimo. <br/><b>sužavė́jimas</b>. →. sužavėti: <br/>1. Toks sužavė́jimas, toks sužavė́jimas – gera visi. Tei sužavė́jimas: nėkaip neatkratom nu tos mergos. Ne toks [paršiukų] jojimos, čia iš sužavė́jimo. Tą Dimšėnę sužavėjo, ana mirė iš to sužavė́jimo. Kas turi viltį Dievop ir dorai elgiasi, tenesibijo nė jokių burtų ir sužavėjimų. Dievo mūką, paveikslą nukryžiavoto Išganytojaus mūsų, siūlais apraišio [ja], burtas kaži kokias ant vandenio šnabžda, o vis tai, kaip sako, dėl nušlynimo ir atitolinimo ligų, nelaimių ir sužavėjimų. <br/>2. Sužavėjimo išraiška smygojo mergaitės veidelyje. Kas tatai buvo sužavė́jimas žydais eiti, rišti suopynes par Užgavėnes!. Didžioji kritika gyvena susižavėjimu, mažoji – pašaipa. Praeinamieji susižavėjimai palikdavo jo sąžinėj kaltės jausmą. Džiaugsmas ir kančia, kilimas ir kritimas, susižavėjimas ir nusivylimas – visų mūsų, mirtingųjų, dalia. Atrodo, kad tas susižavėjimas buvo tik vienos valandos. Panelės akys užsidega neapsakomo susižavėjimo ugnimi. Šis susižavėjimas muzika ne tik neišdilo, bet dar labiau sustiprėjo. Patosas – tai, kas verčia spindėti iš susižavėjimo akis, kol jų dar neužtemdė susižavėjimo ašaros. Bėgo metai, bet tasai vaikystėje gimęs susižavėjimas upės gyvenimu neišnyko. Bijojau praverti lūpų, kad balsas neišduotų mano susižavėjimo. <br/><b>užžavė́jimas</b>. →. užžavėti 1: Prie žavėjimo priguli magija juodoja, užkalbinėjimai, užžavėjimai piktą padaryti.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.