sužibėjimas

žibė́jimas. → žibėti:

1. Kas tų lapų par žibė́jimas! [Mineralo butlerito] spalva oranžinė, žibėjimas stiklinis. [Brangiųjų akmenų] žibėjimas ir spalva ryškiausiai matyti tik tada, kai šviesa krinta [į] lygiai nugludintą ir nusvidintą plokštelę ir nuo jos atsispindi. Kad pažiūrėjai in ašmenis, kad neregėt baltumo, tokio žibė́jimo an ašmenų, jau dalgė turi imt! Varnėnai, ak tie, viršiją visus savo paprastų, juodų plunksnų žibėjimu, rungčių eina su vieversiais nuo aušros. Jis te atsineša tą plunksną – net šviesu kambary pasidaro, toks žibė́jimas tos plunksnos. Kai iškočioji [audeklą],
daug gražesnis, minkštesnis ir tokį net žibė́jimą turia, kai iškočiodavai. Tai tada geri plaukai ir gražūs, ir turi tokį žibė́jimą. Sėd ir muno merguželė puikiai aprėdyta, nu aukselio sidabrelio vieno žibėjimo.

2. Ugnies žibėjimas. Koks te žibė́jimas, ale vis biškį žiba [aliejinė lemputė]. Kur pinigai yra [užkasti],
toj vietoj pasrodo koks žibė́jimas. Jam. bejojant per mišką, pasrodė gražus žibėjimas. Ėgi žvaigždžių žibė́jimas! Žvakė žibėjimu apšvies tave. Žvakė kūno yra akis… Nesa tuo žibė́jimu apžiebtos rankos regi, ką daryt, ir kojos regi, kur vaikščiot tur. Nes ansai miestas, kaip skaitome, neprivalys žibė́jimo saulės ir mėnesies, bet Dievas visagalis žibys jiemus. Jog toji yra tikroji bažnyčia Christaus, kuryji … drin savo šviesumo arba žibė́jimo visiemus įeit ing akis, o niekad paslipt negal.

3. → žibėti 10: Ypatingas tas [akių] žibėjimas. Jos veidas žiba kažkokiu ypatingu, stačiai neregėtu žibėjimu.
sužibė́jimas. → sužibėti 4: Darbas – žmogaus sužibėjimo būdas.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>žibė́jimas</b>. → žibėti: <br/>1. Kas tų lapų par žibė́jimas! [Mineralo butlerito] spalva oranžinė, žibėjimas stiklinis. [Brangiųjų akmenų] žibėjimas ir spalva ryškiausiai matyti tik tada, kai šviesa krinta [į] lygiai nugludintą ir nusvidintą plokštelę ir nuo jos atsispindi. Kad pažiūrėjai in ašmenis, kad neregėt baltumo, tokio žibė́jimo an ašmenų, jau dalgė turi imt! Varnėnai, ak tie, viršiją visus savo paprastų, juodų plunksnų žibėjimu, rungčių eina su vieversiais nuo aušros. Jis te atsineša tą plunksną – net šviesu kambary pasidaro, toks žibė́jimas tos plunksnos. Kai iškočioji [audeklą], daug gražesnis, minkštesnis ir tokį net žibė́jimą turia, kai iškočiodavai. Tai tada geri plaukai ir gražūs, ir turi tokį žibė́jimą. Sėd ir muno merguželė puikiai aprėdyta, nu aukselio sidabrelio vieno žibėjimo. <br/>2. Ugnies žibėjimas. Koks te žibė́jimas, ale vis biškį žiba [aliejinė lemputė]. Kur pinigai yra [užkasti], toj vietoj pasrodo koks žibė́jimas. Jam. bejojant per mišką, pasrodė gražus žibėjimas. Ėgi žvaigždžių žibė́jimas! Žvakė žibėjimu apšvies tave. Žvakė kūno yra akis… Nesa tuo žibė́jimu apžiebtos rankos regi, ką daryt, ir kojos regi, kur vaikščiot tur. Nes ansai miestas, kaip skaitome, neprivalys žibė́jimo saulės ir mėnesies, bet Dievas visagalis žibys jiemus. Jog toji yra tikroji bažnyčia Christaus, kuryji … drin savo šviesumo arba žibė́jimo visiemus įeit ing akis, o niekad paslipt negal. <br/>3. → žibėti 10: Ypatingas tas [akių] žibėjimas. Jos veidas žiba kažkokiu ypatingu, stačiai neregėtu žibėjimu. <br/><b>sužibė́jimas</b>. → sužibėti 4: Darbas – žmogaus sužibėjimo būdas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.