žiaunóti, -ója, -ójo. žiáunoti, -oja, -ojo
1. godžiai, negražiai, pilna burna valgyti: Atsisėdęs ažu stalo kad žiaunója pilna burna. Tie vaikai tai žiaunója ir žiaunója. Ot žiaunója ir žiaunója tą duoną kaip koks kiauras maišas. lėtai ar nenoromis valgyti, žiaumoti: Greičiau žiaunók. Nebevalgau su visais, dantų nėr – žiaunósiu žiaunósiu. Tą sūrį žiaunóji lyg ir dantų neturėdamas. Susimalsim kviečių, nebereiks tą miežienę diena iš dienos žiaunót. Nusitvėręs duonos plutą i žiaunója sau.
2. piktai kalbėti, burnoti: Ot žiaunóji nieko nežinodamas. Nustok žiáunot – sudarysiu snukį! Nežiaũnai [prieš Dievą] – žado neteksi. Jie žiaunójasi, keikiasi tarpu savęs.
sužiaunóti. negražiai, sunkiai kramtant suvalgyti: Ažu save didesnį kampą duonos sužiáunojo prie mano akių. Tu daugiau sužiáunoji, ne kiek pridirbi. Rado gana gražią [mergaitę],
bet pamestą, paklydusią, nieko nemokančią, be pinigų, be dalios, pamatė, kad patogu, ir sužiaunojo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.