suženyti

.
žẽnyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo) (żenić).

1. vesdinti: Nežẽniji sūnaus? Dukterys jau patekėję, ir sūnus žẽnytas. Dabar jaunį [sūnų] žẽnis, tai rugpjūčio mėnesį bus veselija. Du žẽnyti anūkai. Jei tu mane žẽnysi, augink šėmus jautelius.

2. vesti: Aždūmoj [o] anas žẽnytis. Senas žẽnijaus, nemislijau, kad ilgai gyvensiu. Žẽnijaus, tai dvidešimti ejo metai. Nusišluostė zūbus, mamos papą čiulpęs, i jau žẽnijas. O berniokai tai penktoj [dešimtyje] žẽnydavos. Ženyčiausis da ir antrąkart. Kad numirtum, tai aš žẽnyčiaus. Tik trepsė [jo] žẽnyties diedas. Nesiženijęs nebūsi, apsiženijęs pražūsi. Neturi pinigų – nesiženyk. Ar ženytis nori, kad taip duris trankai? Kai sūnus žẽnijas, tai močia serga, o kai apsiženija, tai kad atkrunta. Dėkui Dievui – duktė ištekėjo, neduok Dieve – sūnus nori ženytis. Sūnūs žẽnijas, tai momos verkia, ė duktė teka – momos džiaugias. Jei nori būt geras, tai mirk, jei blogas – ženykis. Tu tada žẽnysies, kai vilkas ars. Nerėk, vaikeli, išgysi, kol žẽnysys. Gal jau velniai žẽnijas visi: verda ir verda, maišo ir maišo šitą sniegą par dienelę. Ženykis, sūneliau, bagotą šeirelę. Norėjo [ponaitis] tą tarnaitę žẽnytis, neleidė. tekėti: Mės sakydavom tekėt, o dabar žẽnijas ir bobos. Ale aš jo nenoriu žẽnytis.

3. tuoktis: Žẽnykumės mes abu. Dabar tai jau žẽnijasi tų metų, o pirmiau tai da ganė. Dar nenudžiūvo krekenos nuog lūpų, o jau nori žẽnytis. Trisdešimt trečiais žẽnijosėm. Tėvai mane panevalia [varė],
ka jau ženytųsim. Mes penkiosdešimtais žẽnijoms, aš jau pačian prote buvau. Kad koks berniukas ateitų, tai mes ženytųsim. Susitikai pirmutinį an kelio ir sakyk – žẽnijams.
snauduliùkas merkeliùkę žẽnijas ima miegas: Kas yra, ar snauduliukas merkeliukę ženijas?
vélnias žẽnijasi vyksta barniai: Čia dabar vélnias žẽnijas.
apžẽnyti.

1. apvesdinti: Reikia tas bernas apžẽnyt. Aš apžẽnytas beliūdėsiu, vaiskely beskrybausiu. Ženytis galvoja, bet lopeta apženys greičiau. ištekinti: Apžẽnysim dukterį su juoj. Keturias dukteris turėjo, tai ketvirtą apžẽnijo.

2. vesti: Aš jau apsižẽnyjau. Vedu pačią, apsiženiju. Tai atlikai neapsižẽnijęs. Kelkis, neapsižẽnysi, kap šluota apmušiu. Apsižẽnijau – nekentėjo (nekentė) [žmona] visą amžių. Nemisliau niekap apsižẽnyt, ale šitą į patalus suvyniotą padavė. Nebuvo kam pečio kūrint, tai apsižẽnijau. Anksti atsikėlęs ir jaunas apsižẽnijęs nesgailėsi. Apsiženijai – vieną koją ant grabą įkėlei. Nesiženijęs nebūsi, apsiženijęs pražūsi. Kad lopetinskas apsižẽnyt, tai našlės nemirt. Apsižẽnijo savo ūlyčios [merginą]. Apsižẽnijo ne teip sau lygią, raišą. Apsižẽnyčiau mergužę – siratėlę. ištekėti: Apsižẽnijau ir gyvenau, ir du vaiku užauginau. Apsiženyjusios moters vis nešiojo baltą skepetą. Man sunku apsižẽnyt, kad žinau už kokio eit. Kantaplį meti an duris, ar greit apsižẽnysi.

3. susituokti: Jie apsižẽnijo abudu tarnaudami, nu tai kur dabar dėtis? Kas jau kokie biednesniai, tai be vestuvių apsižẽnija. Tai jau be piršlių jau susdraugavom ir apsižẽnijom jau. Abudu apsižẽnijom kaip stovi. Apsižẽnijo su trečia, sakau, verčias kaip žydai su kumelėm. Ale kap mes apsižẽnijom, kap jiej. manę nekentė. Dabar apsižẽnija, do smilga neperdegė – jau skirias.
atsižẽnyti išsiskirti: Jis apsižẽnijo ir vėl atsižẽnijo. Greit ženijas, greit i atsižẽnija. Kad primanyčiau, tai atsiženyčiau.
išsižẽnyti. visiems vesti. visoms ištekėti: Seseres išsižẽnij [o],
aš likau tik vienas an tos ūkės.
pažẽnyti

1. apvesdinti: Nu ir anas jau pažẽnijo visus tris brolius.

2. vesti: Sūnai abu paženiję. Tep pažẽnijo anksti. Pasžẽnijo vaikai. Dabar pasižẽnija jauni.
prižẽnyti. prijungti: Daniūnus. dabar prižẽnijo prie mūsų.
sužẽnyti.

1. sutuokti, apvesdinti: Buvo jau šitie laikai, kad mum sužẽnijo. Manimp yra duktė, sužẽnysiu juos. Bene vilką su meška suženysi.

2. susituokti: Biedni susižẽnijom. Nemokytas bernas su mokytoja susižẽnijo. Dabar tai bepiga, kad patinka, ir susižẽnijo, o tada mat ne teip buvo.

3. (visiems) vesti ar ištekėti: Visos susižẽnijo tavo auglio, o tu da viena.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>žẽnyti, </b>-ija (-yja), -ijo (-yjo) (żenić). <br/>1. <span class="explanation">vesdinti: </span> Nežẽniji sūnaus? Dukterys jau patekėję, ir sūnus žẽnytas. Dabar jaunį [sūnų] žẽnis, tai rugpjūčio mėnesį bus veselija. Du žẽnyti anūkai. Jei tu mane žẽnysi, augink šėmus jautelius. <br/>2. <span class="explanation">vesti: </span> </span> </span> Aždūmoj [o] anas žẽnytis. Senas žẽnijaus, nemislijau, kad ilgai gyvensiu. Žẽnijaus, tai dvidešimti ejo metai. Nusišluostė zūbus, mamos papą čiulpęs, i jau žẽnijas. O berniokai tai penktoj [dešimtyje] žẽnydavos. Ženyčiausis da ir antrąkart. Kad numirtum, tai aš žẽnyčiaus. Tik trepsė [jo] žẽnyties diedas. Nesiženijęs nebūsi, apsiženijęs pražūsi. Neturi pinigų – nesiženyk. Ar ženytis nori, kad taip duris trankai? Kai sūnus žẽnijas, tai močia serga, o kai apsiženija, tai kad atkrunta. Dėkui Dievui – duktė ištekėjo, neduok Dieve – sūnus nori ženytis. Sūnūs žẽnijas, tai momos verkia, ė duktė teka – momos džiaugias. Jei nori būt geras, tai mirk, jei blogas – ženykis. Tu tada žẽnysies, kai vilkas ars. Nerėk, vaikeli, išgysi, kol žẽnysys. Gal jau velniai žẽnijas visi: verda ir verda, maišo ir maišo šitą sniegą par dienelę. Ženykis, sūneliau, bagotą šeirelę. Norėjo [ponaitis] tą tarnaitę žẽnytis, neleidė. <span class="explanation">tekėti: </span> Mės sakydavom tekėt, o dabar žẽnijas ir bobos. Ale aš jo nenoriu žẽnytis. <br/>3. <span class="explanation">tuoktis: </span> Žẽnykumės mes abu. Dabar tai jau žẽnijasi tų metų, o pirmiau tai da ganė. Dar nenudžiūvo krekenos nuog lūpų, o jau nori žẽnytis. Trisdešimt trečiais žẽnijosėm. Tėvai mane panevalia [varė], ka jau ženytųsim. Mes penkiosdešimtais žẽnijoms, aš jau pačian prote buvau. Kad koks berniukas ateitų, tai mes ženytųsim. Susitikai pirmutinį an kelio ir sakyk – žẽnijams. <br/><b> snauduliùkas merkeliùkę žẽnijas</b> <span class="explanation">ima miegas: </span> Kas yra, ar snauduliukas merkeliukę ženijas? <br/><b>vélnias žẽnijasi</b> <span class="explanation">vyksta barniai: </span> Čia dabar vélnias žẽnijas. <br/><b>apžẽnyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">apvesdinti: </span> </span> Reikia tas bernas apžẽnyt. Aš apžẽnytas beliūdėsiu, vaiskely beskrybausiu. Ženytis galvoja, bet lopeta apženys greičiau. <span class="explanation">ištekinti: </span> Apžẽnysim dukterį su juoj. Keturias dukteris turėjo, tai ketvirtą apžẽnijo. <br/>2. <span class="explanation">vesti: </span> </span> </span> Aš jau apsižẽnyjau. Vedu pačią, apsiženiju. Tai atlikai neapsižẽnijęs. Kelkis, neapsižẽnysi, kap šluota apmušiu. Apsižẽnijau – nekentėjo <span class="explanation"> (nekentė) </span> [žmona] visą amžių. Nemisliau niekap apsižẽnyt, ale šitą į patalus suvyniotą padavė. Nebuvo kam pečio kūrint, tai apsižẽnijau. Anksti atsikėlęs ir jaunas apsižẽnijęs nesgailėsi. Apsiženijai – vieną koją ant grabą įkėlei. Nesiženijęs nebūsi, apsiženijęs pražūsi. Kad lopetinskas apsižẽnyt, tai našlės nemirt. Apsižẽnijo savo ūlyčios [merginą]. Apsižẽnijo ne teip sau lygią, raišą. Apsižẽnyčiau mergužę – siratėlę. <span class="explanation">ištekėti: </span> Apsižẽnijau ir gyvenau, ir du vaiku užauginau. Apsiženyjusios moters vis nešiojo baltą skepetą. Man sunku apsižẽnyt, kad žinau už kokio eit. Kantaplį meti an duris, ar greit apsižẽnysi. <br/>3. <span class="explanation">susituokti: </span> </span> Jie apsižẽnijo abudu tarnaudami, nu tai kur dabar dėtis? Kas jau kokie biednesniai, tai be vestuvių apsižẽnija. Tai jau be piršlių jau susdraugavom ir apsižẽnijom jau. Abudu apsižẽnijom kaip stovi. Apsižẽnijo su trečia, sakau, verčias kaip žydai su kumelėm. Ale kap mes apsižẽnijom, kap jiej. manę nekentė. Dabar apsižẽnija, do smilga neperdegė – jau skirias. <br/><b>atsižẽnyti</b> <span class="explanation">išsiskirti: </span> Jis apsižẽnijo ir vėl atsižẽnijo. Greit ženijas, greit i atsižẽnija. Kad primanyčiau, tai atsiženyčiau. <br/><b>išsižẽnyti</b>. <span class="explanation">visiems vesti. </span> <span class="explanation">visoms ištekėti: </span> Seseres išsižẽnij [o], aš likau tik vienas an tos ūkės. <br/><b>pažẽnyti</b><br/>1. <span class="explanation">apvesdinti: </span> </span> Nu ir anas jau pažẽnijo visus tris brolius. <br/>2. <span class="explanation">vesti: </span> </span> </span> Sūnai abu paženiję. Tep pažẽnijo anksti. Pasžẽnijo vaikai. Dabar pasižẽnija jauni. <br/><b>prižẽnyti</b>. <span class="explanation">prijungti: </span> Daniūnus. dabar prižẽnijo prie mūsų. <br/><b>sužẽnyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">sutuokti, apvesdinti: </span> Buvo jau šitie laikai, kad mum sužẽnijo. Manimp yra duktė, sužẽnysiu juos. Bene vilką su meška suženysi. <br/>2. <span class="explanation">susituokti: </span> </span> Biedni susižẽnijom. Nemokytas bernas su mokytoja susižẽnijo. Dabar tai bepiga, kad patinka, ir susižẽnijo, o tada mat ne teip buvo. <br/>3. <span class="explanation"> (visiems) vesti ar ištekėti: </span> Visos susižẽnijo tavo auglio, o tu da viena.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.