suželdyti

žéldyti, -o (žéldžia. žéldi), -ė.

1. želdinti 1: Anas savo do žéldo pievą, nešienauna. Dabar iškirstos verbos, – mat jos pievą želdo. Žéldys pievas, tada pjaus. Žéldyk žéldyk, kiti išganys. Žéldžiu atolą. Atolą žéldaus rudeniui. Sekminėm piemenai žéldosi žolės, kad greičiau priganytų. Bernas buvo gražus, želdė juodus ūselius. Barzdą žéldžia, plaukus ugdžia.

2. daiginti: Žéldžia miežius aluo (alui) . Reikia agurkai želdyt, greičiau apdigs. Iš žéldytų rugių dirbam samagoną. Žéldytom bulvėm sodinom.
apžéldyti. apželdinti:

1. Gal tas kalnas ir apžéldytas, bet seniai seniai. Neapželdytieji plotai tarp Juodkrantės ir Preilos kasmet buvo želdomi, o apželdytieji rūpestingai saugojami nuo nuplikimo. Plaukais apsižéldę, vadaluojas po miestalį. Jauni vyrai dar̃ apsižéldę kap cigonai. Apsiželdę su barzdom, tik po tiltu sėdėt. Apsižéldyk, būsi senas. Mada dar̃ apsižéldyt jauniemi ir susvelt.

2. Kalnas medžiais apžéldytas. Mes turime savo sodybas apželdyti. Mes kaip atėjom, tuoj čia apsižéldėm.
atžéldyti. atželdinti 1: Atžéldyta pieva. Neverk, sesele jaunoji, mes pataisysim tvorelę ir atželdysim žalią rūtelę. Iškirstų pušynų plotai atsiželdino savaime. Vėl gražų beržynėlį pašiliečiai atsižéldė. Iškirstas miškas bežiūrint atsiželdo. Savaime atsiželdžiusių m [aumedynų] nėra.
dažéldyti. daryti, kad vešliau priaugtų: Savo pievą dažéldau.
įžéldyti. įželdinti:

1. Įžéldykit gerai pievą, tai turėsit daug šieno. Salą inžéldęs, privers šieno.

2. Inžéldė malkas notrėsen.

3. įkurti: Terp pasistiebusių padangėn kalnų rado geriausią dirvą karalystei Kristaus įželdyti.
išžéldyti

1. išželdinti: Paskum Dievui liepiant žemė išžéldė visokias žoles. Tegul atsiveria žemė ir teišželdo gelbėtoją.

2. sudaiginti: Miežius išžéldžia, šlapius trina. Išžéldo pavasarį jurginius, tai anksti žydi.
pažéldyti

1. paželdinti: Jų do nešienauna pievos, pažéldo. Pažéldo žolę – pūdymai ganyt. Atolą do pasižéldau.

2. padaiginti: Miežiai reikia pažéldytie. Imi ir pažéldai rugių. Pažéldykit bulbas.
prižéldyti

1. priželdinti 1: Prižéldis [pievą],
tai riš tada karvę, do nekoks atolas. Oi berneli, dobilėli, ne dėl tavo bėro žirgo atolėlio priželdyta. Ant to ryto prisižéldo žolė̃s. Įdubo jie. ir prisiželdė jaunų pušelių, lyg žaliu lopu užsilopė.
sužéldyti. suželdinti:

1. Juodos uogos sunokintos, atolėliai suželdyti. Mūsų žemė girias sužéldžiusi ūžia.

2. Sužéldyta [apibertomis avižomis] sula nenugaruo [ja]. Sužéldo rugius ir sumala.
užžéldyti. užželdinti: Užželdė girią. Užželdė auksinę Atkočiaus širdį dilgės, močiaklapiai ir negeros moterys. Dar ūsų neužželdė, o jau senus mokyti nori. Atsimenu vieną elgetą, užsiželdžiusį tankią gelsvą barzdą.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>žéldyti, </b>-o (žéldžia. žéldi), -ė. <br/>1. želdinti 1: Anas savo do žéldo pievą, nešienauna. Dabar iškirstos verbos, – mat jos pievą želdo. Žéldys pievas, tada pjaus. Žéldyk žéldyk, kiti išganys. Žéldžiu atolą. Atolą žéldaus rudeniui. Sekminėm piemenai žéldosi žolės, kad greičiau priganytų. Bernas buvo gražus, želdė juodus ūselius. Barzdą žéldžia, plaukus ugdžia. <br/>2. <span class="explanation">daiginti: </span> Žéldžia miežius aluo <span class="explanation"> (alui) </span>. Reikia agurkai želdyt, greičiau apdigs. Iš žéldytų rugių dirbam samagoną. Žéldytom bulvėm sodinom. <br/><b>apžéldyti</b>. apželdinti: <br/>1. Gal tas kalnas ir apžéldytas, bet seniai seniai. Neapželdytieji plotai tarp Juodkrantės ir Preilos kasmet buvo želdomi, o apželdytieji rūpestingai saugojami nuo nuplikimo. Plaukais apsižéldę, vadaluojas po miestalį. Jauni vyrai dar̃ apsižéldę kap cigonai. Apsiželdę su barzdom, tik po tiltu sėdėt. Apsižéldyk, būsi senas. Mada dar̃ apsižéldyt jauniemi ir susvelt. <br/>2. Kalnas medžiais apžéldytas. Mes turime savo sodybas apželdyti. Mes kaip atėjom, tuoj čia apsižéldėm. <br/><b>atžéldyti</b>. atželdinti 1: Atžéldyta pieva. Neverk, sesele jaunoji, mes pataisysim tvorelę ir atželdysim žalią rūtelę. Iškirstų pušynų plotai atsiželdino savaime. Vėl gražų beržynėlį pašiliečiai atsižéldė. Iškirstas miškas bežiūrint atsiželdo. Savaime atsiželdžiusių m [aumedynų] nėra. <br/><b>dažéldyti</b>. <span class="explanation">daryti, kad vešliau priaugtų: </span> Savo pievą dažéldau. <br/><b>įžéldyti</b>. įželdinti: <br/>1. Įžéldykit gerai pievą, tai turėsit daug šieno. Salą inžéldęs, privers šieno. <br/>2. Inžéldė malkas notrėsen. <br/>3. <span class="explanation">įkurti: </span> Terp pasistiebusių padangėn kalnų rado geriausią dirvą karalystei Kristaus įželdyti. <br/><b>išžéldyti</b><br/>1. išželdinti: Paskum Dievui liepiant žemė išžéldė visokias žoles. Tegul atsiveria žemė ir teišželdo gelbėtoją. <br/>2. <span class="explanation">sudaiginti: </span> Miežius išžéldžia, šlapius trina. Išžéldo pavasarį jurginius, tai anksti žydi. <br/><b>pažéldyti</b><br/>1. paželdinti: Jų do nešienauna pievos, pažéldo. Pažéldo žolę – pūdymai ganyt. Atolą do pasižéldau. <br/>2. <span class="explanation">padaiginti: </span> Miežiai reikia pažéldytie. Imi ir pažéldai rugių. Pažéldykit bulbas. <br/><b>prižéldyti</b><br/>1. priželdinti 1: Prižéldis [pievą], tai riš tada karvę, do nekoks atolas. Oi berneli, dobilėli, ne dėl tavo bėro žirgo atolėlio priželdyta. Ant to ryto prisižéldo žolė̃s. Įdubo jie. ir prisiželdė jaunų pušelių, lyg žaliu lopu užsilopė. <br/><b>sužéldyti</b>. suželdinti: <br/>1. Juodos uogos sunokintos, atolėliai suželdyti. Mūsų žemė girias sužéldžiusi ūžia. <br/>2. Sužéldyta [apibertomis avižomis] sula nenugaruo [ja]. Sužéldo rugius ir sumala. <br/><b>užžéldyti</b>. užželdinti: Užželdė girią. Užželdė auksinę Atkočiaus širdį dilgės, močiaklapiai ir negeros moterys. Dar ūsų neužželdė, o jau senus mokyti nori. Atsimenu vieną elgetą, užsiželdžiusį tankią gelsvą barzdą.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.