.
žėglióti, -iója, -iójo.
1. mesti (audinį): Platūs tokie mestuvai, platūs labai ir tada vis žėgliója [ant mestuvų].
2. kreivalioti, kraipytis: Te kokie žėgliója. Nežėgliok kai kiečių tvora. Pora durnių sukeliojas, žėgliójas – nieko te. nėra.
3. niurzgėti, bambėti, piktintis: Visi žėgliója – girtas.
atžėglióti. kreivuliuojant, nevikriai ateiti: Kuone visų galvoje atsirado klausimas: kaip žalmargė iš Palivarkynės atžėgliojo gerus penkis kilometrus?
prižėglióti
1. kryžiuojant prikaišioti: Prižėgliót vytelių – i vyniosis kvietkos. Visi Rubikiai buvo prižėglioti tvorų ir spygliuotų vielų.
2. priteršti, ko netvarkingai primėtyti: Prižėgliójai pakojėj – nemožna pereit. Pilną skiedyną prižėgliójo žabų.
3. pripainioti: Čia prižėgliójai tu, kad negali ir išpainiot.
sužėglióti. supainioti: Siūlai sužėglióti, visi matkai, tu juos im’, išnarpul’!. Matkos teip susižėgliojo, kad negalima išvyt.
užžėglióti.
1. priteršti: Aslą visą užžėgliójai. A, čia užužėglióta, negalima praeiti. Sėdi užsižėgliójęs.
2. pinant užtaisyti: Atsikertu lazdeles ir jom ažužėglióju darželio tvoros skyles.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.