žámbėti, -ėja (-a), -ėjo. diegą leisti, dygti: Jau grūdas žámbė [ja],
t. y. šaknis leidžia, sprogsta pamirkytas dėl pamėginimo, ar dygs. Žambėti, diegą leisti. Galvelė buoželė, kur sprogsta žambėdamas grūdas. Ka pakrapšto žemikę ir atranda grūduką tokį jau besitaisantį dygti, sako, jau žámbė [ja]. Rugiai jau pradėjo žámbėti, kad i šals – vis tiek nebiprapuls. Žambant rugiams rink linus. O kaip muno burokai žambė [ja] ! Sėk, jau bulbės žámbė [ja]. | Salykla jau pradėjo žámbėti.
apžámbėti. kiek sudygti: Apžambėjusią salyklą į pečius pylėm.
pražámbėti. kiek sudygti: Rugiai pražámbėję. Jau pražámbėję muno ugurklai. Pražámbėjusi bulbė. Jau pražámbėję rugiai, gerai prastypę.
sužámbėti.
1. sudygti: Sužámbėti yra šaknis įleisti į žemę.
2. sužaliuoti: Rugiai sužámbėjo, t. y. sužėlė. Rugiai bile sužámbėjo ir nebsupūs.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.