vytė́ti, výti (-ė́ja), -ė́jo. pamažu vysti, džiūti: Ąžuolas pakirstas bevytė́s. Aš pakirstas bevytė́siu, kol stačias bežaliuosiu. Vai ką kalba apynėlis sode sodinant: „Kad mane neaptversit, aš žemėje vytėsiu“.
pavytė́ti. kiek pavysti, padžiūti: Gal kur velėna ne tokia žalia, pavytėjusi. Saulė patekėjo, šėkas pavytėjo.
suvytė́ti. pamažu suvysti, sudžiūti: Prie smiltės anksti sėtieji žirniai tarpais visai suspirgę ir suvytėję buvo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.