suvyčioti

vyčióti, -iója, -iójo. výčioti, -ioja, -iojo

1. su vytimis rišti, perpinti: Tvorą su karklais karkluok (vyčiók). Reikia tvorai vyčióti pasiskint karklų. Šie grebėstai vytim vyčioti. Darželis aukso basleliais bestas, sidabro vytelėmis vyčiotas. Kuoleliai nukalti, vytelėm vyčioti.

2. (su vytimi) mušti, pliekti: Arklius vyčió [ja] kaip! Kad pradėsu vyčióti par pinkulius, nespėsi bėgti!

3. versti ką bėgioti, vaikyti, varinėti: Juzeli, kad tu teip vyčiósi bereikalingai karves, aš Dievo kūno šventei nė sūrio nesuliesu.

4. vyti, ginti, varyti šalin, lauk: Vyčiók tus žalčius vištyčius iš trobos – pritraidžios!

5. vaikytis, gaudyti: Kad vyčiojo, kad vyčiojo mūso kalė kiškį!. Būs bevyčiójąs ant biržtvų vienas kitą. sekti paskui, persekioti: Vyčióti vagius.

6. ieškoti: Vyčiójau vyčiójau jos visur.

7. prižiūrėti, saugoti: Jūs žiūrėkite galvijų, jūs vyčiokit mano gėrį visą vasar kuo gražiausiai.
išvyčióti.

1. atrišti, išpinti: Išvyčiók baslius, kamgi taip kietai suvyčiojai.

2. išvyti, išginti, išvaryti: A išvyčiójot tą žaltį šunį? Gãlia išvyčióti numie. Ka i ten išvyčiójo: su žanotu žmogu pradėjusi ten plakties.

3. nučaižyti, nuplakti: Išvyčióti tokį žaltį i ėsti neduoti.
nuvyčióti.

1. atrišant nuimti, nurišti.

2. nuvaikyti, nuvaryti: Nuvyčiok dar toliau, kad nesugrįžtų. Nuvyčiok šunis!
pavyčióti.

1. apmušti, apkulti, aplupti: Kad aš taũ pavyčiósiu, tai tu man nebemėginsi obuolių vogt!

2. nuvyti, nuginti, nuvaryti: Tas senis mumis pavyčiójo, ka neitumiam par pievą. išvyti, išginti, išvaryti: Pavyčiók iš kiemo tas vištas.

3. kurį laiką gainioti, vaikyti, varinėti.
privyčióti.

1. vytimis pririšti: Stipriai privyčiók grebėstus prie gegnių. Eik, atneši vytelių, tversma tvorą, tai reiks baslius privyčiót.

2. primušti, prilupti: Neką jis ten ir padarė, bet tėvas kad privyčiójo, tai visą savaitę negalėjo prisėst. Tilviks žvirblį privyčiójo, plunksnas nupešiojo.

3. kiekvieną kartą ieškoti: Kas ten jas visada privyčiõs.
suvyčióti.

1. vytimis supinti, surišti: Tvora išilginė suvyčióta. Suvyčiók stipriai tvorą, kad kartys nenuslinktų žemyn.

2. sugaudyti: Nutrūko arkliai ir pasileidė par laukus, ledva suvyčiójau. Kaip tik suvyčios sūnų bėgantį, tuo atvešiu pas geradėjį. Suvyčiójo vagis, bet ne visus. susigrąžinti: Jėg jau pametė [bernas],
kažna, vaikele, ar tu jį besuvyčiósi.

3. surasti, suieškoti: Bėk suvyčiók kiaules: kažin kur išlakstė po sodžių. Kur tu jį suvyčiósi, kažna kur valkiojas. Yr išejusi į pirtį pri Žiulpėnės, led suvyčiójau. susekti, sučiupti: Nebeilgai jis vogs, suvyčios jį greit.

4. ištirti, surinkti žinias, sužinoti: Tiek toli suvyčiojo. Kadai jau buvo sakyta, ot suvyčiojo ir rado, kad melas.

5. suvokti, suprasti, supaisyti: Nieko nemožna suvyčiót, ką anas šneka. Kas gi gal anuos suvyčioti. Suvyčiósi tu berną: anas ir vienai, ir kitai tą patį čilba.

6. įžiūrėti, sumatyti, suskaityti: Akys nebešviesios, litarų gerai nebesuvyčióju.

7. prižiūrėti, paskui sekiojant apsaugoti: Siųskit gamtos dukterėles mano gėrio suvyčioti, gyvulių visų žiūrėti!
užvyčióti.

1. vytimis užrišti, užpinti (tarpą, skylę): Daržinėlės sienas žabais ažvyčiójau. Ažvyčiok tvorą, kad paršai neįlįstų.

2. vytimis surišti, suveržti: Kaldavo kuolus prie vienas kito ir užvyčiódavo viršų vytim.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>vyčióti, </b>-iója, -iójo. výčioti, -ioja, -iojo<br/>1. su <span class="explanation">vytimis rišti, perpinti: </span> Tvorą su karklais karkluok (vyčiók). Reikia tvorai vyčióti pasiskint karklų. Šie grebėstai vytim vyčioti. Darželis aukso basleliais bestas, sidabro vytelėmis vyčiotas. Kuoleliai nukalti, vytelėm vyčioti. <br/>2. <span class="explanation"> (su vytimi) mušti, pliekti: </span> Arklius vyčió [ja] kaip! Kad pradėsu vyčióti par pinkulius, nespėsi bėgti! <br/>3. <span class="explanation">versti ką bėgioti, vaikyti, varinėti: </span> Juzeli, kad tu teip vyčiósi bereikalingai karves, aš Dievo kūno šventei nė sūrio nesuliesu. <br/>4. <span class="explanation">vyti, ginti, varyti šalin, lauk: </span> Vyčiók tus žalčius vištyčius iš trobos – pritraidžios! <br/>5. <span class="explanation">vaikytis, gaudyti: </span> Kad vyčiojo, kad vyčiojo mūso kalė kiškį!. Būs bevyčiójąs ant biržtvų vienas kitą. <span class="explanation">sekti paskui, persekioti: </span> Vyčióti vagius. <br/>6. <span class="explanation">ieškoti: </span> Vyčiójau vyčiójau jos visur. <br/>7. <span class="explanation">prižiūrėti, saugoti: </span> Jūs žiūrėkite galvijų, jūs vyčiokit mano gėrį visą vasar kuo gražiausiai. <br/><b>išvyčióti</b>. <br/>1. <span class="explanation">atrišti, išpinti: </span> Išvyčiók baslius, kamgi taip kietai suvyčiojai. <br/>2. <span class="explanation">išvyti, išginti, išvaryti: </span> </span> A išvyčiójot tą žaltį šunį? Gãlia išvyčióti numie. Ka i ten išvyčiójo: su žanotu žmogu pradėjusi ten plakties. <br/>3. <span class="explanation">nučaižyti, nuplakti: </span> Išvyčióti tokį žaltį i ėsti neduoti. <br/><b>nuvyčióti</b>. <br/>1. <span class="explanation">atrišant nuimti, nurišti. </span> <br/>2. <span class="explanation">nuvaikyti, nuvaryti: </span> Nuvyčiok dar toliau, kad nesugrįžtų. Nuvyčiok šunis! <br/><b>pavyčióti</b>. <br/>1. <span class="explanation">apmušti, apkulti, aplupti: </span> Kad aš taũ pavyčiósiu, tai tu man nebemėginsi obuolių vogt! <br/>2. <span class="explanation">nuvyti, nuginti, nuvaryti: </span> Tas senis mumis pavyčiójo, ka neitumiam par pievą. <span class="explanation">išvyti, išginti, išvaryti: </span> </span> Pavyčiók iš kiemo tas vištas. <br/>3. <span class="explanation">kurį laiką gainioti, vaikyti, varinėti. </span> <br/><b>privyčióti</b>. <br/>1. <span class="explanation">vytimis pririšti: </span> Stipriai privyčiók grebėstus prie gegnių. Eik, atneši vytelių, tversma tvorą, tai reiks baslius privyčiót. <br/>2. <span class="explanation">primušti, prilupti: </span> Neką jis ten ir padarė, bet tėvas kad privyčiójo, tai visą savaitę negalėjo prisėst. Tilviks žvirblį privyčiójo, plunksnas nupešiojo. <br/>3. <span class="explanation">kiekvieną kartą ieškoti: </span> Kas ten jas visada privyčiõs. <br/><b>suvyčióti</b>. <br/>1. <span class="explanation">vytimis supinti, surišti: </span> Tvora išilginė suvyčióta. Suvyčiók stipriai tvorą, kad kartys nenuslinktų žemyn. <br/>2. <span class="explanation">sugaudyti: </span> Nutrūko arkliai ir pasileidė par laukus, ledva suvyčiójau. Kaip tik suvyčios sūnų bėgantį, tuo atvešiu pas geradėjį. Suvyčiójo vagis, bet ne visus. <span class="explanation">susigrąžinti: </span> Jėg jau pametė [bernas], kažna, vaikele, ar tu jį besuvyčiósi. <br/>3. <span class="explanation">surasti, suieškoti: </span> Bėk suvyčiók kiaules: kažin kur išlakstė po sodžių. Kur tu jį suvyčiósi, kažna kur valkiojas. Yr išejusi į pirtį pri Žiulpėnės, led suvyčiójau. <span class="explanation">susekti, sučiupti: </span> Nebeilgai jis vogs, suvyčios jį greit. <br/>4. <span class="explanation">ištirti, surinkti žinias, sužinoti: </span> Tiek toli suvyčiojo. Kadai jau buvo sakyta, ot suvyčiojo ir rado, kad melas. <br/>5. <span class="explanation">suvokti, suprasti, supaisyti: </span> Nieko nemožna suvyčiót, ką anas šneka. Kas gi gal anuos suvyčioti. Suvyčiósi tu berną: anas ir vienai, ir kitai tą patį čilba. <br/>6. <span class="explanation">įžiūrėti, sumatyti, suskaityti: </span> Akys nebešviesios, litarų gerai nebesuvyčióju. <br/>7. <span class="explanation">prižiūrėti, paskui sekiojant apsaugoti: </span> Siųskit gamtos dukterėles mano gėrio suvyčioti, gyvulių visų žiūrėti! <br/><b>užvyčióti</b>. <br/>1. <span class="explanation">vytimis užrišti, užpinti (tarpą, skylę): </span> Daržinėlės sienas žabais ažvyčiójau. Ažvyčiok tvorą, kad paršai neįlįstų. <br/>2. <span class="explanation">vytimis surišti, suveržti: </span> Kaldavo kuolus prie vienas kito ir užvyčiódavo viršų vytim.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.