suvitoti

.
vitóti, -ója, -ójo (witać).

1. vaišinti, girdyti: Vitokite tabako. Vitõs tave uošvelis duonele ir druskele. Bus kam svotulį priimtie, žaliu vyneliu vitotie. Oi ir atjojo iš tolimo bernelis, pradėj vitotie mano seną tėvulį, pradėj viliotie iš tėvulio dukrelę. Mergelę dabojo – vyneliu vitójo, cigonką dabojo – šarmeliu vitójo. Jis išmaitina visą svietą, jis vitoja mus dvasiškai savo večerėje. Bevalgant juk, kaip žinot, reikia vitótis. Aniedu broliukai šaukė balseliu: – Vitókis, sesule, vitókis šenoj!

2. mušti: Aš to seno seniai nemylėjau, až durų pastikau, až pečiaus sodinau, dūmais traktavojau, kačerga vitójau.
atvitóti.

1. atvaišinti: Reikia atvitoti, ir aš tankiai ją pačestavojau.

2. atsilyginti piktu, atkeršyti: Palauk, aš tau atvitósu. Nei Lietuvos, nei Rusijos karalius žygiaudamu Rytų srityse nenujautė, jog mongolų milžinas atvitos už tuos užgrobimus. Kol gyvas būsu – atvitosu, kai numirsu – dovenosu.
pavitóti.

1. pavaišinti: Krizas… tuo pavitót visus brangvyno atnešė plėčką. Jį dabar pamylėjo ir pavitójo su skaniausiais valgiais ir gėrimais. Aš pavitojau savo mergelę, aš pavitojau savo jaunąją su alum, su midučiu, su raudonu vynučiu. Išneškit, slūgelės, vyno stiklelį, o aš pavitósiu savo ponelį. Šitus aukštus svečius ciecorius savo paločiuje tūlima kaštauna česnimi pavitojo.

2. suduoti, kirsti kam: Ant keselio sėdėdamas, stirną sprukliu pavitojęs, strapt ant kojų stojau.
privitóti.

1. privaišinti: Oi, sesele, gerki, privitoki. Privitojo uošvužėlis žaliuoju vyneliu. Aš to seno seniai nenorėjau, ateinantį dūmais privitojau. Žaliu vynu privitósiu, medum čestavosiu. Alutį gėrė, mane užgėrė, aš tariaus – privitójo. Eina svečias privitotas kaip bitinėlis. Alutėlis trumpakojis mane privitojo.

2. pasveikinti: Nuo manęs ją. privitokit, linksmą giesmę pagiedokit.
suvitóti. suvalgyti: Suvitók šį šmotą ir būsi sotus.
užvitóti

1. pavaišinti: Dar aš neinsėdau aukselio krėslelin, užvitojo mergužėlė žaliuoju vyneliu. Tada gaidelis su kiškeliu įėjo pirkelėn ir tenai užvitojos.

2. suduoti, sukirsti: Aš jam gerai užvitójau.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>vitóti, </b>-ója, -ójo (witać). <br/>1. <span class="explanation">vaišinti, girdyti: </span> Vitokite tabako. Vitõs tave uošvelis duonele ir druskele. Bus kam svotulį priimtie, žaliu vyneliu vitotie. Oi ir atjojo iš tolimo bernelis, pradėj vitotie mano seną tėvulį, pradėj viliotie iš tėvulio dukrelę. Mergelę dabojo – vyneliu vitójo, cigonką dabojo – šarmeliu vitójo. Jis išmaitina visą svietą, jis vitoja mus dvasiškai savo večerėje. Bevalgant juk, kaip žinot, reikia vitótis. Aniedu broliukai šaukė balseliu: – Vitókis, sesule, vitókis šenoj! <br/>2. <span class="explanation">mušti: </span> Aš to seno seniai nemylėjau, až durų pastikau, až pečiaus sodinau, dūmais traktavojau, kačerga vitójau. <br/><b>atvitóti</b>. <br/>1. <span class="explanation">atvaišinti: </span> Reikia atvitoti, ir aš tankiai ją pačestavojau. <br/>2. <span class="explanation">atsilyginti piktu, atkeršyti: </span> Palauk, aš tau atvitósu. Nei Lietuvos, nei Rusijos karalius žygiaudamu Rytų srityse nenujautė, jog mongolų milžinas atvitos už tuos užgrobimus. Kol gyvas būsu – atvitosu, kai numirsu – dovenosu. <br/><b>pavitóti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pavaišinti: </span> </span> Krizas… tuo pavitót visus brangvyno atnešė plėčką. Jį dabar pamylėjo ir pavitójo su skaniausiais valgiais ir gėrimais. Aš pavitojau savo mergelę, aš pavitojau savo jaunąją su alum, su midučiu, su raudonu vynučiu. Išneškit, slūgelės, vyno stiklelį, o aš pavitósiu savo ponelį. Šitus aukštus svečius ciecorius savo paločiuje tūlima kaštauna česnimi pavitojo. <br/>2. <span class="explanation">suduoti, kirsti kam: </span> Ant keselio sėdėdamas, stirną sprukliu pavitojęs, strapt ant kojų stojau. <br/><b>privitóti</b>. <br/>1. <span class="explanation">privaišinti: </span> Oi, sesele, gerki, privitoki. Privitojo uošvužėlis žaliuoju vyneliu. Aš to seno seniai nenorėjau, ateinantį dūmais privitojau. Žaliu vynu privitósiu, medum čestavosiu. Alutį gėrė, mane užgėrė, aš tariaus – privitójo. Eina svečias privitotas kaip bitinėlis. Alutėlis trumpakojis mane privitojo. <br/>2. <span class="explanation">pasveikinti: </span> Nuo manęs ją. privitokit, linksmą giesmę pagiedokit. <br/><b>suvitóti</b>. <span class="explanation">suvalgyti: </span> Suvitók šį šmotą ir būsi sotus. <br/><b>užvitóti</b><br/>1. <span class="explanation">pavaišinti: </span> </span> Dar aš neinsėdau aukselio krėslelin, užvitojo mergužėlė žaliuoju vyneliu. Tada gaidelis su kiškeliu įėjo pirkelėn ir tenai užvitojos. <br/>2. <span class="explanation">suduoti, sukirsti: </span> Aš jam gerai užvitójau.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.