suvisti

vìsti, vỹsta (viñsa. -ta. viñsta;). -o. veistis, daugintis: Svirpliai, blusos viñsa trobose prie smilties. Pavasarį vỹsta musės. Kai pagada, tai tie vabalai dideliai viñsta. Ta karvė tik utėlėms vìsti (liesa) . Trušiai greitai viñsa, vislūs. Viñsa [žmonės] kaip truškiai. Šiltà y [ra]:
musės visokios viñsa. Kai tik apsileidi, tai tuoj blusos, utėlės ir viñsa. Blakės lovos [e],
sienų plyšiuos greitai viñsa. Kad iš šarmo viñsa gyvi daiktai, utėlės visos iš šarmo. Vỹsta blusos, kad į lovas šiaudus klodavo. Skalbti reikia delčio [je]:
nevỹsta brudas, smagiau nešiojas. Kaip ir nebūdavo anksčiau tokių žolių, kaip dabar viñsta. Usnys vìso tavo darže, kol išvaisei. Baisiai vỹsta tie krūmai. Žmonys labai viñsa: šaudo gaudo, o vis pilnà i pilnà. Tose giriose visusi daugybė visokio gyvio, kaipo tai: žebrių, briedžių, šernų, meškų. Lietuviai „nykstančių“ dvarų ir dvarponių nesigaili, ale ir vinstančių bijo. Dievo ir artimo meilė vinsta.
apvìsti.

1. aptekti, apeiti: Utimis apvìsom bebūdami barakūse. Kame daržas apvìsęs su žliūge, ta esi pražuvęs. Dirvos su piktžolėms apvìso.

2. išsiveisti, išvisti: Pradeda apvisti visos bulvės.
įvìsti.

1. veisiantis atsirasti, įsiveisti: Vyšnios įvỹsta visame darže. Gera būtų, kad darže įvistų̃ vyšnių. Įviñsa žolė kviečiūse, nėkaip neišveisi. Po tokių nelaimių pradėjo želti visur medžiai, įviso daugybė medės paukščių. Aš negaliu suprast, kaip jos. įviñsta tuos naujuos namuos?! Kur tarakanai įviñsa, blogai. Ir inviso varlių daugybė. Jisai. taipajag rūpinasi, jeib jo avelės juo geriaus įvistų ir jo guotas prasiplatintų. Idant po visą svietą žmonės įvìstų, išsiplatintų ir daugsintųse, tada Dievas liko šventą venčiavonystę. Šitai yra tie trys sūnūs Noah, kuriais visa žemė yra apsodinta (invisusi). Pas mus jų. taip daug įviso. Nuodėmės ir piktybės po tą Evangeliją įviso, jog jau ir patį veliną pereit. Nė vienas vėl Sakramentas neest ant to ižganymop galingesnis, kuriuo nuodžios apkuopias, ir gamtos įvinsa, o dūšia apste visų malonių dvasiškų tunka. Piktas būdas terp krikščionių įviso ir platyn eit kas diena tame mūsų amžiuj. Kokį čia metą buvo įsivìsę po dobelieną [grybai],
liuob su dalgiu krežį prisipjaus. Septynioliktame amžė [je] žemaičiai gan įvisusys, vienok turėjusys pakaktinai miško, medės paukščių, duonos ir medaus.

2. atsirasti, įsigalėti: Dvesia viščiokai, matyt, kokia liga įvìso. Įvis nauja karta. Piktas kartais įvinsta, kartais išvinsta. Smetonos laikais įvìso centneris. O dabar įvìso mada šventą dieną žoliaut. Įviñsa nedorėlių, sunku išnaikinti.
išvìsti.

1. išsigimti: Žirniai išvìso, t. y. maži išvirto, pasidarė. Kiaulės išvìso. Šitos bulvės jau išvìso. Kaukaziškos pilkosios bitys susigiminiauna su mūso, išvỹsta. Tos karvės geroji veislė jau išviso.

2. išnykti: Pas mus šiemet dilgėlės visai išvìso. Dabar nei sau nebėr [krienų],
išvìso. Didesniosios kraujosruvos išvysta ir virsta baltomis dėmėmis. Latviai nenora išsivìsti, dėl to skiedas šalin nu žemaičių. Žemaičiai praded išsivìsti (nebekalba žemaitiškai) .

3. rastis, kilti: Iš kur išvisusios yra tokios pliotkarkos?
nuvìsti. pasidauginti: Kas tuo metu mums est, kada koki malonė nuog Dievo duota išauga arba nuvysa ing tūleriopos gamtas.
pavìsti.

1. kiek prisiveisti: Augalų ir gyvūnų veislės laipsniškai išsikivinkliojo, jos paviso nuo kitų veislių.

2. gimti, atsirasti.
pravìsti.

1. pasidauginti, pasiplatinti: Pas juma praviso daug karvelių. Stirnų buvo pravìsę. O po tam kad tūlos giminės praviso nuog jų. Pravis ir nuplas stodai ir kaimenės tavos. Tasai draugas padėjėjas tampa jo bičiuliu ir turi gauti iš tų bičių pirmą spiečių dovanai, kad ir pas jį pravistų bitės. Kaip tik apsiženijo, praviso jam vaikų. Tai dabar [miestelyje] pravìso tų žmonių. Todrinag ją. vėl V. Christus mažintele kaimene vadino, bet veikiai praviso ir praplato po visą pasaulį ir užaugo ing didį medžią. Jo karalystė, tai yra bažnyčia, turėjo visas karalystes savęsp surinkt, pravist. Idant nebūtumbei prigautas piktais netikrais pamokslais, kurie dabar ant galo svieto turėjo labai pravist ir praviso. Kur griekas praviso, ten malonė jų daugiaus apstinga buvo.

2. atsirasti: Daug vagių praviso.
privìsti.

1. daug prisiveisti: Pelių priviñsa. Pūrai, kviečiai privìso vosilkų. Privìso usnių miežiuose. Uogų priviso tada, kai miškelį nukirto. Korius, kandžių privisusius, reikia išimti iš avilio. Privìso blusų ir kitų vabzdžių. Privìso vilkų. Jei išnaikys, vėl jų. privỹsta. Privìso šunų kaip blusų. Iš kur varlių tokio [je] šilčiausio [je] priviñsa. Katės nebė [ra],
tai tuoj priviñsta pelių. Musių priviñsa – negali atsigint. Dabar tai ir mūsų privìso mėlynųjų [bulbų],
anksčiau tai vien baltosios buvo. Obuolinių vapsvų baisiai priviñsta, kai jau obuolių atsiranda. Įsitaisyta gūžta terp tų drapanų, tai drapanos sukapotos, ir šitų žvynių privìsę. Kumpis privìso kirmėlių. Tų žmonių privìso kap amaro. Priviñsa daugybė svieto, i kela karus.

2. atsirasti: Daug vagių priviso. Daugoka privisę laikraščių. Par žmones pinigų privìso. Kokių žmonių daba privìsusi, sunku ir apsakyti. Tų gėrikų privìsę, ir dalgiu neiššienausi. Valdonų razbaininkų pirma minėtosios žemės didei privisusios yr. Lietuviškoji paprasta kalba labai jau priviso įvairių svetimų žodžių ir sakinių. Priviñsa kuliganų i neperinant – iš tų pačių žmonių.
suvìsti. daug prisiveisti: Visa vasara nebuvo musių, tik dabar suvìso.
užvìsti.

1. staiga privisti: Labai užvìso musių. Čia buvo daug užvisę tų laukinių šunų. Užviñsa utys nū vienas kito. Rūgščių užvìso tiek iš pernykščių metų. Mūsų ganykla kad ažvìso tom vingiarykštėm. Šitie arkliadančiai kad baigia užvìst, ot bjauru.

2. atsirasti: Dviratis nu pirmojo karo užvìso. Parvažiavom [iš Sibiro] i čia tas pats. užvìsęs. Užvìsusi paliks visa pasaulė nedorėliais.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>vìsti, </b>vỹsta (viñsa. -ta. viñsta;). -o. <span class="explanation">veistis, daugintis: </span> Svirpliai, blusos viñsa trobose prie smilties. Pavasarį vỹsta musės. Kai pagada, tai tie vabalai dideliai viñsta. Ta karvė tik utėlėms vìsti <span class="explanation"> (liesa) </span>. Trušiai greitai viñsa, vislūs. Viñsa [žmonės] kaip truškiai. Šiltà y [ra]: musės visokios viñsa. Kai tik apsileidi, tai tuoj blusos, utėlės ir viñsa. Blakės lovos [e], sienų plyšiuos greitai viñsa. Kad iš šarmo viñsa gyvi daiktai, utėlės visos iš šarmo. Vỹsta blusos, kad į lovas šiaudus klodavo. Skalbti reikia delčio [je]: nevỹsta brudas, smagiau nešiojas. Kaip ir nebūdavo anksčiau tokių žolių, kaip dabar viñsta. Usnys vìso tavo darže, kol išvaisei. Baisiai vỹsta tie krūmai. Žmonys labai viñsa: šaudo gaudo, o vis pilnà i pilnà. Tose giriose visusi daugybė visokio gyvio, kaipo tai: žebrių, briedžių, šernų, meškų. Lietuviai „nykstančių“ dvarų ir dvarponių nesigaili, ale ir vinstančių bijo. Dievo ir artimo meilė vinsta. <br/><b>apvìsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">aptekti, apeiti: </span> Utimis apvìsom bebūdami barakūse. Kame daržas apvìsęs su žliūge, ta esi pražuvęs. Dirvos su piktžolėms apvìso. <br/>2. <span class="explanation">išsiveisti, išvisti: </span> Pradeda apvisti visos bulvės. <br/><b>įvìsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">veisiantis atsirasti, įsiveisti: </span> Vyšnios įvỹsta visame darže. Gera būtų, kad darže įvistų̃ vyšnių. Įviñsa žolė kviečiūse, nėkaip neišveisi. Po tokių nelaimių pradėjo želti visur medžiai, įviso daugybė medės paukščių. Aš negaliu suprast, kaip jos. įviñsta tuos naujuos namuos?! Kur tarakanai įviñsa, blogai. Ir inviso varlių daugybė. Jisai. taipajag rūpinasi, jeib jo avelės juo geriaus įvistų ir jo guotas prasiplatintų. Idant po visą svietą žmonės įvìstų, išsiplatintų ir daugsintųse, tada Dievas liko šventą venčiavonystę. Šitai yra tie trys sūnūs Noah, kuriais visa žemė yra apsodinta (invisusi). Pas mus jų. taip daug įviso. Nuodėmės ir piktybės po tą Evangeliją įviso, jog jau ir patį veliną pereit. Nė vienas vėl Sakramentas neest ant to ižganymop galingesnis, kuriuo nuodžios apkuopias, ir gamtos įvinsa, o dūšia apste visų malonių dvasiškų tunka. Piktas būdas terp krikščionių įviso ir platyn eit kas diena tame mūsų amžiuj. Kokį čia metą buvo įsivìsę po dobelieną [grybai], liuob su dalgiu krežį prisipjaus. Septynioliktame amžė [je] žemaičiai gan įvisusys, vienok turėjusys pakaktinai miško, medės paukščių, duonos ir medaus. <br/>2. <span class="explanation">atsirasti, įsigalėti: </span> Dvesia viščiokai, matyt, kokia liga įvìso. Įvis nauja karta. Piktas kartais įvinsta, kartais išvinsta. Smetonos laikais įvìso centneris. O dabar įvìso mada šventą dieną žoliaut. Įviñsa nedorėlių, sunku išnaikinti. <br/><b>išvìsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išsigimti: </span> Žirniai išvìso, t. y. maži išvirto, pasidarė. Kiaulės išvìso. Šitos bulvės jau išvìso. Kaukaziškos pilkosios bitys susigiminiauna su mūso, išvỹsta. Tos karvės geroji veislė jau išviso. <br/>2. <span class="explanation">išnykti: </span> Pas mus šiemet dilgėlės visai išvìso. Dabar nei sau nebėr [krienų], išvìso. Didesniosios kraujosruvos išvysta ir virsta baltomis dėmėmis. Latviai nenora išsivìsti, dėl to skiedas šalin nu žemaičių. Žemaičiai praded išsivìsti <span class="explanation"> (nebekalba žemaitiškai) </span>. <br/>3. <span class="explanation">rastis, kilti: </span> Iš kur išvisusios yra tokios pliotkarkos? <br/><b>nuvìsti</b>. <span class="explanation">pasidauginti: </span> Kas tuo metu mums est, kada koki malonė nuog Dievo duota išauga arba nuvysa ing tūleriopos gamtas. <br/><b>pavìsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek prisiveisti: </span> Augalų ir gyvūnų veislės laipsniškai išsikivinkliojo, jos paviso nuo kitų veislių. <br/>2. <span class="explanation">gimti, atsirasti. </span> <br/><b>pravìsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pasidauginti, pasiplatinti: </span> Pas juma praviso daug karvelių. Stirnų buvo pravìsę. O po tam kad tūlos giminės praviso nuog jų. Pravis ir nuplas stodai ir kaimenės tavos. Tasai draugas padėjėjas tampa jo bičiuliu ir turi gauti iš tų bičių pirmą spiečių dovanai, kad ir pas jį pravistų bitės. Kaip tik apsiženijo, praviso jam vaikų. Tai dabar [miestelyje] pravìso tų žmonių. Todrinag ją. vėl V. Christus mažintele kaimene vadino, bet veikiai praviso ir praplato po visą pasaulį ir užaugo ing didį medžią. Jo karalystė, tai yra bažnyčia, turėjo visas karalystes savęsp surinkt, pravist. Idant nebūtumbei prigautas piktais netikrais pamokslais, kurie dabar ant galo svieto turėjo labai pravist ir praviso. Kur griekas praviso, ten malonė jų daugiaus apstinga buvo. <br/>2. <span class="explanation">atsirasti: </span> </span> </span> Daug vagių praviso. <br/><b>privìsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">daug prisiveisti: </span> </span> Pelių priviñsa. Pūrai, kviečiai privìso vosilkų. Privìso usnių miežiuose. Uogų priviso tada, kai miškelį nukirto. Korius, kandžių privisusius, reikia išimti iš avilio. Privìso blusų ir kitų vabzdžių. Privìso vilkų. Jei išnaikys, vėl jų. privỹsta. Privìso šunų kaip blusų. Iš kur varlių tokio [je] šilčiausio [je] priviñsa. Katės nebė [ra], tai tuoj priviñsta pelių. Musių priviñsa – negali atsigint. Dabar tai ir mūsų privìso mėlynųjų [bulbų], anksčiau tai vien baltosios buvo. Obuolinių vapsvų baisiai priviñsta, kai jau obuolių atsiranda. Įsitaisyta gūžta terp tų drapanų, tai drapanos sukapotos, ir šitų žvynių privìsę. Kumpis privìso kirmėlių. Tų žmonių privìso kap amaro. Priviñsa daugybė svieto, i kela karus. <br/>2. <span class="explanation">atsirasti: </span> </span> </span> Daug vagių priviso. Daugoka privisę laikraščių. Par žmones pinigų privìso. Kokių žmonių daba privìsusi, sunku ir apsakyti. Tų gėrikų privìsę, ir dalgiu neiššienausi. Valdonų razbaininkų pirma minėtosios žemės didei privisusios yr. Lietuviškoji paprasta kalba labai jau priviso įvairių svetimų žodžių ir sakinių. Priviñsa kuliganų i neperinant – iš tų pačių žmonių. <br/><b>suvìsti</b>. <span class="explanation">daug prisiveisti: </span> </span> Visa vasara nebuvo musių, tik dabar suvìso. <br/><b>užvìsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">staiga privisti: </span> Labai užvìso musių. Čia buvo daug užvisę tų laukinių šunų. Užviñsa utys nū vienas kito. Rūgščių užvìso tiek iš pernykščių metų. Mūsų ganykla kad ažvìso tom vingiarykštėm. Šitie arkliadančiai kad baigia užvìst, ot bjauru. <br/>2. <span class="explanation">atsirasti: </span> </span> </span> Dviratis nu pirmojo karo užvìso. Parvažiavom [iš Sibiro] i čia tas pats. užvìsęs. Užvìsusi paliks visa pasaulė nedorėliais.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.