suvirkti

vìrkti, -sta (-ia), -o (-ė). vir̃kti. imti verkti: Virkte suvirko kūdikis. Kad boba šoka, diedas vìrkia.
įvìrkti. pravirkdyti: Įvirkiu vaiką, virkdžiu.
išvìrkti. pravirkti 1: Čiulbėjo lakštingelė žaliojoj girelėj; ir išvirko merguželė rūtelių daržely.
pavìrkti. imti verkti.
pravìrkti. pravir̃kti. pradėti verkti: Jau jis pravìrko, t. y. pradėjo verkti. Ji vos susilaikė nepravìrkus. Kuo tave užgavo šioji mergytė, kad taip gailiai pravirkai? Pasisveikindama su juo, ji nežiūrėjo jam į akis, kad nepravirktų. Sulig tais žodžiais užsidengė abiem plaštakom veidą ir pravirko taip graudžiai, tokiomis kruvinomis ašaromis. Kam nuliūdai, kam pravirkai vidury jaunimo. Apmisliu savus, pravirkstù. Čigonukas prašo net pravirkdamas. Jauna mama mirė, žmonės verkia, o kad aš. pravìrkstu – da daugiau verkia. Pravìrkom [1946 m. ] visos anta kalno, kas suguldyta nušautų! Tai ir pravirko trys jauniejie bernyčiai. Tai Jobas išgirdęs pravirko. O teip čionai dabar pravirkt būtų, mano mielas brolau ir biednas žmogau, įsidūmojęs ant pikto ir ant savo valno žyvato savo. Jis springdamas ir kosėdamas turės pravirkti ir nenorėdamas. Ãkmens pravirktų, tą matydami. Kai uždainuoja jaunoji karalaitė, kai pravirksta jos gintaro kankleliai, nuplaukia gaidos tolimosna padangėsna. Ir pravirko beržų lapai rudenio gaida. Atejo ponas su devyniais žiponais; kol aš jį nuvilkau, pati pravirkaũ.
suvìrkti.

1. imti verkti: Suvìrko kūdikis, t. y. surėkė. Suvìrko pamatęs tėvą. Toje pat valandoje staiga suvirko kūdikis. Antanukas taip suvirko visa gerkle, jog net senelę nugąsdino. Kai tik [vaikas] suvir̃ksta, tuoj lekia in vaiką. Ir vėl anas klauso, kas čia yr, ir vėl lygiai vaikas suvir̃ko. Mergytė suvir̃ko, tai kad šoko [šuo] ant jos, į ranką įkando. Kap bėgo vaikas, kap tėvelį pamatė, kap krito an grindų, kad nor būtų suvìrkęs. Eina (išeina) mergiotės, ir aš suvirkaũ. Jau ir sužvingo visi šeši žirgeliai, jau ir suvìrko mūs jaunoji seselė. Sukliko antelė ant marių, suvìrko mergelė nevalioj. Ir atlėkė sakalėlis vidury lankelės, ir suvìrko mergužėlė vidury darželio. Bet ką tik jis. parkėlė koją par slenkstį, kaip sukliko, suvirko kūdikelis. Suvirko mergelė karštoms ašarelėms. Malonus sūnelis… atėjęs suvirko ir rėkti pradėjo. Kasžin kur skurdžiai suvirko, subraškėjo nulūžęs medis. Suvirko, sugirgždėjo sode varteliai.

2. daugeliui, būriu imti verkti: Suvirko, sudejavo visa šeima, sukėlė tokį triukšmą, jog nieko dar nežinoję žmonės pamanė, ar tik ne gaisras kilo pas Jankelį. Sužvingo žirgeliai nežvengdami, suvirko broleliai neverkdami. Visos panos suvirko an mano jaunystėlės. Tėvai suvìrko girdėdami, kad buvo dukterį pražudę.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'suvirkti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x