.
vìrdyti, -o, -ė. nešti, gabenti: Aš vìrdau, t. y. smagiai nešu. Jis vìrdys, t. y. neš pavogęs, pagrobęs. Vilkai avį bevìrdo. Suluptas Mozūrijoj gerybes į Kernavą virdė. Kryžokai gausį grobį sugrietą virdė jau į Parusnį.
atvìrdyti. atnešti, atgabenti, atvilkti. .
išvìrdyti.
1. išnešti, išgabenti: Keistutis, įejęs į Mozūriją su rimtais pulkais, visą kraštą baisiai nuteriojo ir, neseikėtus turtus ir gerybes išvirdęs, pargrįždamas dar didesniai kryžeivių kraštą nulupo.
2. jėga išvyti, išvaryti, išuiti: Su žeme sulygino kryžeivius, savo rėdytojus, vienus ten pat išžurdojo, kitus laukon išvirdė. Gradno įgulė norėjo ir iš tenai kryžeivius išvirdyti. | Šunį išvirdė iš trobos.
nuvìrdyti. nugabenti, nunešti: Visą grobį kryžeiviai Lietuvo [je] suluptą nuvirdė į Karaliaučių.
pavìrdyti.
1. pagrobti.
2. pakabinti (ppr. šaukštu): Mama, veizėk po kiek aš košės pavìrdau.
parvìrdyti.
1. pargabenti (kaip karo grobį): [Kęstutis] daugybę turtų ir kalinių į Lietuvą parvirdė. parnešti, partempti: Šuo zuikį parvìrdė.
2. parvaryti, parginti: Iš ganyklos parvìrdžiau avis.
suvìrdyti. sunešti: Suvìrdžiau visus medžius, t. y. sunešiau smagiai.
užvìrdyti. užnešti (ppr. sunkiai), užtempti: Dvijų centnerių maišą užvìrdžiau ant aukšto.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.