vezdė́ti, vẽzdi (véizdi), -ė́jo, vėzdė́ti, vė̃zdi, -ė́jo. veizdėti:
1. Vezdė́k, kas dega.
2. Brolelis jos ir verkė, ir vėzdė́jo, ir nerado. Vieškelio vezdė́damas – šunatakį pamesi.
3. Eik vezdė́k šunuko! Ar ji vištas vẽzdi? Labai ėmė mėtyt kiaušinius vištos, – reiks jau kiba vezdė́t ir uždaryt. Vištų nevezdė́ [ja] u, tai nežinau, kiek su kiaušiniais.
4. imti iš po kero didesnes bulves, patį kerą paliekant: Žiūrėk, jau jie apie šventą Oną bulvių vẽzdi.
pavezdė́ti, pàvezdi, -ė́jo
1. paveizdėti 2: Pavėzdỹ gerai ir rasi.
2. paveizdėti 3: Pirštą inkiša uodegon ir pàvezdi vištą [, ar dės]. Pavezdė́jau [vištą] – su kiaušiniu. Raibę da pavezdė́k.
3. paveizdėti 4: Eik, pavezdė́k bulvių.
suvezdė́ti, sùvezdi, -ė́jo
1. suveizdėti 2: Ir pasakė karalius: – Kuris iš jūsų suvezdės man dukterį!. Koleik susvezdė́jau pantį, pabėgo arklys.
2. suveizdėti 4: Suvezdė́k vištas, gal katra su kiaušiniu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.