suvėrinėti

vėrinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. verinė́ti.

1. verti 4: Ir kas juos. aprūpino tokiais prietaisiais žmonių ausims kaip aštriomis ylomis verinėti!

2. verti 5: Džiovins obuolius – vėrinė́ [ja] supjaustęs an siūlo.

3. rankioti, ieškinėti: Paršelis vėrinė [ja] trupučius po aslą. Ana vėrinė́ [ja] po kampus, t. y. ieškinė [ja] ką pagauti, pavogti.

4. verti 8: Vaurų vaizduotė jau apgyvendino trobą, jau matė, kas pro langus ir ko žiūrinės, kas duris vėrinės….
apvėrinė́ti. apvarstyti.
atvėrinė́ti

1. atverti
4. Burnos sutartinai atsivėrinėdavo.

2. atverti
8. Ėmė atvėrinėti savo širdies pačią intymiausią paslaptį. O pirmam pasitaikiusiam nėra ko atsivėrinėti.
išvėrinė́ti. išverinė́ti. išrankioti: Išverinė̃s vyrai iš purvų visus medžius po kiemą, t. y. išrinks.
pérvėrinėti. perverti
1. Karių širdis pervėrinėjo nujautimai nežinia ko.
suvėrinė́ti, suverinė́ti. suverti 3: Ans suverinė́ja lapus taboko, kopūstų.
užvėrinė́ti. užverinė́ti. užverti.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'suverineti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x