vérginti, -ina, -ino. vergti:
1. Nenorime nieko verginti, nenorime ir patys būti vergais.
2. Čia verginami žmonys dvare, baudžiavo [je]. Ans vergina žmonis prie darbo.
3. stengtis įsiteikti, vergiškai pataikauti, keliaklupsčiauti.
įvérginti. padaryti vergu, priversti vergauti: Ką Kristus surinko, tai velinas per heretikus vagia ir išvadžioja ižg gardo mizernas avis paikąsias ir sau jas paduost ir įvérgina dėl naudos savos ir dėl menkos garbės ir šlovės savo.
nuvérginti. nuvergti 1: Kaipogi tvino krikščionys vokyčiai it vandenys į tą kraštą metas po meto ir tenai lečius vėl nuvergino. Lietuvai reikėjo nuverginti dalytinius kunigaikščius. Kol mes čia gėrėm, ūliojom, ten priešininkai mūsų dvarus sudegino, draugus ir artimuosius nuvergino.
suvérginti. suvergti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.