suvergauti

vergáuti, -áuja (-áuna), -ãvo. vérgauti, -auja, -avo.

1. būti vergu: Kam vérgauti. Jiems rodės visu pirmu, jog apsikrikštijusys prazurgos arba nustos liuosumo ir turės vergauti. Vis tas buvo, kad svietas sau dirbo ir niekam dar nevergavo. Prūsai, vargdieniais paskaityti į gyvolius, kruviną prakaitą braukdamys nu veido, vergavo amžinai tiems, kurių kalbos neišmanė. Gėda žemaičiams vergauti Mindaugui, kuris tapo vokiečių draugu ir atsižadėjo tėvų papročių.

2. būti baudžiauninku: Sunkūs buvo laikai – vergáut reikėjo. Jug anksčiau vergáusi par dieną i par naktį, ne dabar tatai kad yr. Žmogelis vergãvo tam dvarponiuo. Tarnavau, vergaváu pri pono, ponas mun devė vištelę. [Dvare] turėjęs vergauti dykų dykai, be skatiko algos. Jis nevergaus užaugęs, baudžiauninku nebus! Noriam atsipirkti tą žemę, kad nereiktų bevergáuti [kitiems]. Vel [nia] s tau tevergau [ja],
ne žmogus. Visi ponai, kas vergaus? sunkiai dirbti: Vergáuti yra sunkiai dirbti varge. Katros labai vergãvo, penkias skrynias prisiaudė. | [Šuo] gyniojo jį. ne vien nu žvėrių, kurius padėjo jiems medžioti, bet dar pats jam vergavo ir bandą ganė, kas dar neseniai žemaičiūse buvo regiamu.

3. be valios paklusti kam, neįstengti atsispirti: Savo geiduliams slūžyti, vérgauti. Pilvui vérgauti.
atvergáuti

1. vergišku darbu atiduoti, grąžinti: Sūdas pripažino [skolinykus] vergais tų, nu kurių piningus buvo paskolijusys ir jiems turėjo vergauti lig atduodantys ar lig atdirbantys, nes, atdavus ar atvergavus skolą, vėl paliko liuosais, kaip pirmu kad buvo.

2. pakankamai sunkiai kam atidirbti.
išvergáuti. išvérgauti. kurį laiką vergauti: Kelius amžius išvérgavę, dabar tik įgijome laisvę.
pavergáuti. pavérgauti. kurį laiką vergauti: Atiduosime Lietuvą lenkams, kad per antrus penkerius šimtus metų jiems pavergautų.
pravergáuti. sunkiai pradirbti, pratarnauti: Mano tėvai didžiąją savo amžiaus dalį pravergavo tame dvare.
privergáuti. ilgai vergauti: Gana privergavom lenkams.
suvergáuti

1. kurį laiką vergauti.

2. sunkiu darbu įgyti, užtarnauti.
užvergáuti. vergaujant, sunkiu darbu užtarnauti: Muno žemė nepirkta, bet bočių užvergáuta.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>vergáuti, </b>-áuja (-áuna), -ãvo. vérgauti, -auja, -avo. <br/>1. <span class="explanation">būti vergu: </span> Kam vérgauti. Jiems rodės visu pirmu, jog apsikrikštijusys prazurgos arba nustos liuosumo ir turės vergauti. Vis tas buvo, kad svietas sau dirbo ir niekam dar nevergavo. Prūsai, vargdieniais paskaityti į gyvolius, kruviną prakaitą braukdamys nu veido, vergavo amžinai tiems, kurių kalbos neišmanė. Gėda žemaičiams vergauti Mindaugui, kuris tapo vokiečių draugu ir atsižadėjo tėvų papročių. <br/>2. <span class="explanation">būti baudžiauninku: </span> Sunkūs buvo laikai – vergáut reikėjo. Jug anksčiau vergáusi par dieną i par naktį, ne dabar tatai kad yr. Žmogelis vergãvo tam dvarponiuo. Tarnavau, vergaváu pri pono, ponas mun devė vištelę. [Dvare] turėjęs vergauti dykų dykai, be skatiko algos. Jis nevergaus užaugęs, baudžiauninku nebus! Noriam atsipirkti tą žemę, kad nereiktų bevergáuti [kitiems]. Vel [nia] s tau tevergau [ja], ne žmogus. Visi ponai, kas vergaus? <span class="explanation">sunkiai dirbti: </span> Vergáuti yra sunkiai dirbti varge. Katros labai vergãvo, penkias skrynias prisiaudė. | [Šuo] gyniojo jį. ne vien nu žvėrių, kurius padėjo jiems medžioti, bet dar pats jam vergavo ir bandą ganė, kas dar neseniai žemaičiūse buvo regiamu. <br/>3. <span class="explanation">be valios paklusti kam, neįstengti atsispirti: </span> Savo geiduliams slūžyti, vérgauti. Pilvui vérgauti. <br/><b>atvergáuti</b><br/>1. <span class="explanation">vergišku darbu atiduoti, grąžinti: </span> Sūdas pripažino [skolinykus] vergais tų, nu kurių piningus buvo paskolijusys ir jiems turėjo vergauti lig atduodantys ar lig atdirbantys, nes, atdavus ar atvergavus skolą, vėl paliko liuosais, kaip pirmu kad buvo. <br/>2. <span class="explanation">pakankamai sunkiai kam atidirbti. </span> <br/><b>išvergáuti</b>. išvérgauti. <span class="explanation">kurį laiką vergauti: </span> </span> Kelius amžius išvérgavę, dabar tik įgijome laisvę. <br/><b>pavergáuti</b>. pavérgauti. <span class="explanation">kurį laiką vergauti: </span> </span> Atiduosime Lietuvą lenkams, kad per antrus penkerius šimtus metų jiems pavergautų. <br/><b>pravergáuti</b>. <span class="explanation">sunkiai pradirbti, pratarnauti: </span> Mano tėvai didžiąją savo amžiaus dalį pravergavo tame dvare. <br/><b>privergáuti</b>. <span class="explanation">ilgai vergauti: </span> Gana privergavom lenkams. <br/><b>suvergáuti</b><br/>1. <span class="explanation">kurį laiką vergauti. </span> <br/>2. <span class="explanation">sunkiu darbu įgyti, užtarnauti. </span> <br/><b>užvergáuti</b>. <span class="explanation">vergaujant, sunkiu darbu užtarnauti: </span> Muno žemė nepirkta, bet bočių užvergáuta.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.