suvelniuoti

velniúoti, -iúoja, -iãvo, vélniuoti, -iuoja, -iavo

1. minint velnią keikti: Ana velniúoja, t. y. minavoja velnią, keikia. Girtūklis, velniúo [ja] parsigrovęs. Iš bažnyčios eina ir velniúoja. Jei pats vaidinimas būdavo nekalto, „doro“ turinio, nė vienas kunigas niekad nei man, nei mano pažįstamiems jo nekeikdavo, nevelniuodavo, kelmais neversdavo. Kai velniuoja, sako kiti: – Nevelk, kai suvelsi, sunku bus išvelti. Ima gražiai kalbėdamas, atiduoda velniuodamas. Ko čia dabar velniúojies?! Kogi jis te teip velniúojas? Prie mažų vaikų velniúotis negražu. Kai krūvoj (kartu) pagyvena, tai kasdien velniúojas. Velniúoties vyrai [liuob] velniúosias, ale taip kaip daba bjaurybių rūšiškų į burną netepės. Tik tu nesivelniúok, o eik ančių ieškot. Kaip tik prisprogsta, taip i velniúojas. Nesivelniuok prie stalo, tėvai, – sudraudė ir jį mama. Abu gražiu, kai bučiuojasi, o kokiu, kai velniuojasi?

2. eiti kur nereikia, trenktis, bastytis: Nu, kur velniúoji, prisėsk. Kur dabar velniúoji?. Eik pry darbo nevelniúojąs.

3. bet kaip, prastai ką dirbti, darkyti: Žiūrėk, kad ma [n] daugiau nevelniúotum arimą.
apvelniúoti. išvadinti velniu, minint velnią apkeikti: Apvelniãvo, aprupūžiavo – tiek gali iš pijoko gauti. Ko jis ten sukinasi po daržą, ar nereikia apvelniúot?
įvelniúoti.

1. turėti įprotį, mėgti velniuoti, keikti.

2. įeiti velniuojant, keikiant.
išvelniúoti. išvadinti velniu, iškeikti: Iškeikė, išvelniãvo mane, ir nežinau už ką. Išvelniãvo muni kaip kokią piemenę. Papykęs išvelniãvo visus ir išėjo iš gryčios. Dar nei barščių neragavo, jau šeimyną išvelniãvo. Jie baisiausiai susipyko, išsivelniãvo.
nusivelniúoti pavadinti velniu, minint velnią nusikeikti: Nusivelniãvo, nusispjovė i numovė numie. Nusivelniúok, bus ant širdies lengviau.
pavelniúoti

1. kiek velniuoti, velnią minint pasikeikti: Šnekėti mėgstu, pavelniúoti mėgstu.

2. kurį laiką velniuoti, velnią minint keikti. .
pravelniúoti.

1. velniuojant, velnią minint, keikiantis praeiti.

2. imti velniuotis, velnią minint keiktis.

3. kurį laiką velniuotis, velnią minint keiktis.
privelniúoti

1. daug velniuoti, velnią minint prikeikti: Privelniúoja, prisikeikia.

2. daug apvelniuoti: Gana jau tu mane privelniavaĩ, daugiau nebevelniuosi.
suvelniúoti

1. minint velnią sukeikti: Da suvelniúoja kitas. Kad susivelniuõs grodami kortom, net kortos nuo stalo nuskrenda. Susvelniãvo, trenkė durim i nupylė.

2. bet kaip, prastai padaryti: Jis tik suvélniuoja tuos kupečius.
užvelniúoti. suvelniuoti 1: Vyrai užvelniúoja. Kai aš tau užvelniuosiu!

Įrašas
Paaiškinimas	<b>velniúoti, </b>-iúoja, -iãvo, vélniuoti, -iuoja, -iavo<br/>1. <span class="explanation">minint velnią keikti: </span> Ana velniúoja, t. y. minavoja velnią, keikia. Girtūklis, velniúo [ja] parsigrovęs. Iš bažnyčios eina ir velniúoja. Jei pats vaidinimas būdavo nekalto, „doro“ turinio, nė vienas kunigas niekad nei man, nei mano pažįstamiems jo nekeikdavo, nevelniuodavo, kelmais neversdavo. Kai velniuoja, sako kiti: – Nevelk, kai suvelsi, sunku bus išvelti. Ima gražiai kalbėdamas, atiduoda velniuodamas. Ko čia dabar velniúojies?! Kogi jis te teip velniúojas? Prie mažų vaikų velniúotis negražu. Kai krūvoj <span class="explanation"> (kartu) </span> pagyvena, tai kasdien velniúojas. Velniúoties vyrai [liuob] velniúosias, ale taip kaip daba bjaurybių rūšiškų į burną netepės. Tik tu nesivelniúok, o eik ančių ieškot. Kaip tik prisprogsta, taip i velniúojas. Nesivelniuok prie stalo, tėvai, – sudraudė ir jį mama. Abu gražiu, kai bučiuojasi, o kokiu, kai velniuojasi? <br/>2. <span class="explanation">eiti kur nereikia, trenktis, bastytis: </span> Nu, kur velniúoji, prisėsk. Kur dabar velniúoji?. Eik pry darbo nevelniúojąs. <br/>3. <span class="explanation">bet kaip, prastai ką dirbti, darkyti: </span> Žiūrėk, kad ma [n] daugiau nevelniúotum arimą. <br/><b>apvelniúoti</b>. <span class="explanation">išvadinti velniu, minint velnią apkeikti: </span> Apvelniãvo, aprupūžiavo – tiek gali iš pijoko gauti. Ko jis ten sukinasi po daržą, ar nereikia apvelniúot? <br/><b>įvelniúoti</b>. <br/>1. <span class="explanation">turėti įprotį, mėgti velniuoti, keikti. </span> <br/>2. <span class="explanation">įeiti velniuojant, keikiant. </span> <br/><b>išvelniúoti</b>. <span class="explanation">išvadinti velniu, iškeikti: </span> Iškeikė, išvelniãvo mane, ir nežinau už ką. Išvelniãvo muni kaip kokią piemenę. Papykęs išvelniãvo visus ir išėjo iš gryčios. Dar nei barščių neragavo, jau šeimyną išvelniãvo. Jie baisiausiai susipyko, išsivelniãvo. <br/><b>nusivelniúoti</b> <span class="explanation">pavadinti velniu, minint velnią nusikeikti: </span> Nusivelniãvo, nusispjovė i numovė numie. Nusivelniúok, bus ant širdies lengviau. <br/><b>pavelniúoti</b><br/>1. <span class="explanation">kiek velniuoti, velnią minint pasikeikti: </span> Šnekėti mėgstu, pavelniúoti mėgstu. <br/>2. <span class="explanation">kurį laiką velniuoti, velnią minint keikti. </span>. <br/><b>pravelniúoti</b>. <br/>1. <span class="explanation">velniuojant, velnią minint, keikiantis praeiti. </span> <br/>2. <span class="explanation">imti velniuotis, velnią minint keiktis. </span> <br/>3. <span class="explanation">kurį laiką velniuotis, velnią minint keiktis. </span> <br/><b>privelniúoti</b><br/>1. <span class="explanation">daug velniuoti, velnią minint prikeikti: </span> Privelniúoja, prisikeikia. <br/>2. <span class="explanation">daug apvelniuoti: </span> Gana jau tu mane privelniavaĩ, daugiau nebevelniuosi. <br/><b>suvelniúoti</b><br/>1. <span class="explanation">minint velnią sukeikti: </span> Da suvelniúoja kitas. Kad susivelniuõs grodami kortom, net kortos nuo stalo nuskrenda. Susvelniãvo, trenkė durim i nupylė. <br/>2. <span class="explanation">bet kaip, prastai padaryti: </span> Jis tik suvélniuoja tuos kupečius. <br/><b>užvelniúoti</b>. suvelniuoti 1: Vyrai užvelniúoja. Kai aš tau užvelniuosiu!
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.