velniokúoti, -úoja, -ãvo
1. velniuoti 1: Tie velniokúoja, rėkia ant jų.
2. velniuoti 3: Velniokãv [o] velniokãv [o] ir jį velnias nunešė. A, nugi velniokúoju, i gana. Išėjo su žagre į laukus ir velniokúoja. Ką čia velniokúoji tas velėnas, manai, kad čia kas užaugs.
įvelniokúoti. bet kaip, prastai įdirbti: Įvelniokãvo šiap tep. An tos kupros kupra pasikorė (vienos velėnos), šiap tep įsivelniokãvo.
nuvelniokúoti.
1. bet kaip, prastai apdirbti, nudoroti: Nuvelniokãvom kulkozo runkelius – nor kiek atsikvėpsim.
2. bet kaip, prastai padaryti: Ta nuotrauka visai nuvelniokúota.
3. nueiti kur nereikia, nusitrenkti: Kur nusivelniokavai su kaimene į dobilienas, ar ant pūdymo neištenki?!
suvelniokúoti. suvelniuoti 2: Ką tu čia suvelniokavaĩ? Paleidau berną arti, tai tik suvelniokãvo man pūdymą, ir viskas, visai nemoka art. Kam tu pakulas suvelniokavaĩ į tokius kuodelius!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.