suvainoti

.
vainóti, -ója, -ójo. peikti, koneveikti, kaltinti, barti: Kiti kaltinti ar vainoti yra lengviausias dalykas. Jie ir Dievą vainója. Zuikeliai verkia susiglaudę ir savo nelaimes vainója. Eik, bernai, nevainok, arklelį nubalnok. Uždraudė vainoti svetimus kunegus. Einu par kiemą, girdu par sieną: vaino [ja] muni žmoneliai. Kalba, vainója mano mergužę. O tegu kalba, tegu vainója, abu jaunu žodžiais kilnoja. O ko aš eisiu į jaunimužėlį, – žmonelių vainójama, po kojelių minama. Oi neklausyk, bernuželi, vėjelio putančio nei susiedelių, muni vainojančių. Močeka močekėlė, ne mano motynėlė, kad mokin aust drobelių, visam svietui vainojo. Kuri mus vainojot, gana kalbėjot, šnekėjot, dabar jau paliaukit. Nesa nedera bei yra vainotina. Vienas pryperša, šimtas vainója. Vilką vainó [ja],
vilkas keliu eina. Puodas puodą vainó [ja],
o abudu paišinu. Puodas katilą vainó [ja] – abu labu tokiu (o abudu tokiu). Pirtis jaują vainoja, o abi (abu) suodinos. Ėmė dėl kažko vainótis. Vainojas katilas su puodu, bet abudu juodu. Pirtis su jauja vainojas, o abidvi tokios: viena – suodė, kita – sutrė.
apvainóti. apkalbėti, apjuokti: Ką apžodžiuoti, ką apvainóti.
atvainóti

1. peikiant atkalbėti: Ana atvainós tą, ans su kita pradės draugauti. Buvau gavusi gerą mergę, bet ėmė ta padla ir atvainójo.

2. apkaltinti; išbarti: Einu par kiemą, girdžiu par sieną: vainó [ja] mane žmoneliai. Atsivainókit kojas rankeles, ne mane, siratėlę.
išvainóti.

1. išpeikti, iškoneveikti; išbarti: Jie vienas kitą išvainójo. Išvainójo tą mergę, ka nesižanytum. Penkis šešis išvainojai, vieną padabojai. Prieidamas bernužėlis mane priviliojo, atstodamas bernužėlis mane išvainójo. O kaip pas kitą nujoji, mane išvainoji. Noris sugaiškiat bevainodamys, jūs mun, jūs mun neišvainosiat [mergelės]. Rikis išvainojo jo seserį, jam peršamą.

2. pašalinti, panaikinti: Negal tos šnapšės išvainóti, gẽra ir gẽra.
nuvainóti.

1. apkalbėti, išjuokti: Mergelę tei [p] nuvainójo, kad bijo ir į kaimą išeit.

2. atvainoti. Einu par kiemą, girdžiu par sieną: vainoj mane žmonelės. Nusivainokiat kojas rankeles, nei mani, siratelę.
pavainóti. papeikti; pabarti: Žodžiais žėdną nepavainoja: pikto netrokšt artimamui. Einu per kiemą, girdžiu per sieną, kas mane pavainojo (pavainoj’).
suvainóti

1. supykdyti, sukiršinti: Bobos suvainójo kaimyno sūnų su jo tėvais.

2. imti pykti, priešintis. .
užvainóti. vainojant nukamuoti. .

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>vainóti, </b>-ója, -ójo. <span class="explanation">peikti, koneveikti, kaltinti, barti: </span> Kiti kaltinti ar vainoti yra lengviausias dalykas. Jie ir Dievą vainója. Zuikeliai verkia susiglaudę ir savo nelaimes vainója. Eik, bernai, nevainok, arklelį nubalnok. Uždraudė vainoti svetimus kunegus. Einu par kiemą, girdu par sieną: vaino [ja] muni žmoneliai. Kalba, vainója mano mergužę. O tegu kalba, tegu vainója, abu jaunu žodžiais kilnoja. O ko aš eisiu į jaunimužėlį, – žmonelių vainójama, po kojelių minama. Oi neklausyk, bernuželi, vėjelio putančio nei susiedelių, muni vainojančių. Močeka močekėlė, ne mano motynėlė, kad mokin aust drobelių, visam svietui vainojo. Kuri mus vainojot, gana kalbėjot, šnekėjot, dabar jau paliaukit. Nesa nedera bei yra vainotina. Vienas pryperša, šimtas vainója. Vilką vainó [ja], vilkas keliu eina. Puodas puodą vainó [ja], o abudu paišinu. Puodas katilą vainó [ja] – abu labu tokiu (o abudu tokiu). Pirtis jaują vainoja, o abi (abu) suodinos. Ėmė dėl kažko vainótis. Vainojas katilas su puodu, bet abudu juodu. Pirtis su jauja vainojas, o abidvi tokios: viena – suodė, kita – sutrė. <br/><b>apvainóti</b>. <span class="explanation">apkalbėti, apjuokti: </span> Ką apžodžiuoti, ką apvainóti. <br/><b>atvainóti</b><br/>1. <span class="explanation">peikiant atkalbėti: </span> Ana atvainós tą, ans su kita pradės draugauti. Buvau gavusi gerą mergę, bet ėmė ta padla ir atvainójo. <br/>2. <span class="explanation">apkaltinti; išbarti: </span> Einu par kiemą, girdžiu par sieną: vainó [ja] mane žmoneliai. Atsivainókit kojas rankeles, ne mane, siratėlę. <br/><b>išvainóti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išpeikti, iškoneveikti; išbarti: </span> Jie vienas kitą išvainójo. Išvainójo tą mergę, ka nesižanytum. Penkis šešis išvainojai, vieną padabojai. Prieidamas bernužėlis mane priviliojo, atstodamas bernužėlis mane išvainójo. O kaip pas kitą nujoji, mane išvainoji. Noris sugaiškiat bevainodamys, jūs mun, jūs mun neišvainosiat [mergelės]. Rikis išvainojo jo seserį, jam peršamą. <br/>2. <span class="explanation">pašalinti, panaikinti: </span> Negal tos šnapšės išvainóti, gẽra ir gẽra. <br/><b>nuvainóti</b>. <br/>1. <span class="explanation">apkalbėti, išjuokti: </span> Mergelę tei [p] nuvainójo, kad bijo ir į kaimą išeit. <br/>2. atvainoti. Einu par kiemą, girdžiu par sieną: vainoj mane žmonelės. Nusivainokiat kojas rankeles, nei mani, siratelę. <br/><b>pavainóti</b>. <span class="explanation">papeikti; pabarti: </span> Žodžiais žėdną nepavainoja: pikto netrokšt artimamui. Einu per kiemą, girdžiu per sieną, kas mane pavainojo (pavainoj’). <br/><b>suvainóti</b><br/>1. <span class="explanation">supykdyti, sukiršinti: </span> Bobos suvainójo kaimyno sūnų su jo tėvais. <br/>2. <span class="explanation">imti pykti, priešintis. </span>. <br/><b>užvainóti</b>. <span class="explanation">vainojant nukamuoti. </span>.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.