suūžuoti

ūžúoti, -úoja, -ãvo. ūžauti:

1. Kai vėjelis ūžúoja, visa giria siūbuoja. Až durno bernelio kai vidur kiemelio – visi vėjai ūžuoja, vėjelėliai ūžuoja. Tris dienas gavau lėkt su ūžuojančiu vėju. Neūžuoja vėjas girioj, tyli, snūdinėja. Jūra ūžúoja, kad vėdra yra. Tik girdėsi, seserėle, jūres marias ūžuojančias ir lendreles siūbuojančias. [Mane nudavė] už gilių marių, už ūžuojančių, už Nemunėlio tykiai einančio. Tik tu tę girdėsi girelę ūžúojant, girelę ūžuojant, gegutę kukuojant. Oi tu. siūbavai, gražiai ūžavai, šile gražiai žaliavai. Žiūriu aš pro langelį, kaip girelė ūžuoja, žalią girią saugoja. Važiuoju per lauką, laukas nežaliuoja, važiuoju per girią, giria neūžuoja.

2. Uodai tarp krūmų ūžúoja, birbia.

3. ūžauti 4: Gatvėmis ūžavo automobiliai, skambėjo tramvajai.

4. ūžauti 5: Ji negirdėjo močiutės graudžiai verkiant. Tik ji girdėjo būgnelius ūžúojančius.

6. burzginti, ūžinti: Su ūžučiu čia apie ausis neūžúok. Pasidirbo ūžuoklę ir ūžúoja. Mals mano martelė dūsaudama, sunkiąsias girneles ūžuodama.

7. ūžauti 6: Kad tik ko nepaklaũsė, tai anas ir ūžúoja vaikus. Velnias kūju poną ūžúoja, net kaulai braška.

8. mojuoti.
apūžúoti. apmušti, apipliekti: Gerokai juos te, sako, apūžãvę: vieno galva praskelta, kito ranka mėlyna.
atūžúoti

1. ūžiant artėti: Jau pradeda medžiai linkt, ir nuo miško atūžúoja vėjas.

2. primušti, pripliekti: Atūžavaũ vadelėm per pečius. Rambus arklys buvo, ale anas jį ir atūžúodavo.
išūžúoti. ūžuojant išauginti: O tu ąžuole, tu ąžuolėli, ūžavai žiemą vasarėlę, oi ir išūžavai devynias šakas, o šią dešimtą viršūnėlę.
nuūžúoti. primušti, nupliekti: Lazda nuūžãvo, nuūžãvo. Aš ranka vaikų nemušu – žagaru nuūžavaũ paėmus, ir pabaigta.
paūžúoti. paūžauti 1: Tu eglute, tu žalioja, kodė tavo šakelių daug, dai nei vienos žalios nėra, nei vėjuliui paūžúotie, nei gegulei pakukuotie.
priūžúoti

1. primušti, pripliekti: Jus, varlės, sode kas pagavęs kai priūžuõs, tai daugiau neiste nė artyn!

2. prisigerti: Ūžt ūžt, priūžãvo arielkos i namo nepareis.
suūžúoti

1. suūžauti: Suūžavo, suputojo, suvirė [v] anduo, i išlindo iš marių slibinas viena galva.

2. suduoti, supliekti: Tokiam arkliui lazda suūžúok, ir tai mažai girdės. Kai suūžavaũ lazda, tai ir nuvirto. Bernaitelis pabučiavo, moma lazda suūžavo.
užūžúoti. užpliekti, užkirsti: Aš jam būč užūžãvęs, kad kiti neužustoję.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>ūžúoti, </b>-úoja, -ãvo. ūžauti: <br/>1. Kai vėjelis ūžúoja, visa giria siūbuoja. Až durno bernelio kai vidur kiemelio – visi vėjai ūžuoja, vėjelėliai ūžuoja. Tris dienas gavau lėkt su ūžuojančiu vėju. Neūžuoja vėjas girioj, tyli, snūdinėja. Jūra ūžúoja, kad vėdra yra. Tik girdėsi, seserėle, jūres marias ūžuojančias ir lendreles siūbuojančias. [Mane nudavė] už gilių marių, už ūžuojančių, už Nemunėlio tykiai einančio. Tik tu tę girdėsi girelę ūžúojant, girelę ūžuojant, gegutę kukuojant. Oi tu. siūbavai, gražiai ūžavai, šile gražiai žaliavai. Žiūriu aš pro langelį, kaip girelė ūžuoja, žalią girią saugoja. Važiuoju per lauką, laukas nežaliuoja, važiuoju per girią, giria neūžuoja. <br/>2. Uodai tarp krūmų ūžúoja, birbia. <br/>3. ūžauti 4: Gatvėmis ūžavo automobiliai, skambėjo tramvajai. <br/>4. ūžauti 5: Ji negirdėjo močiutės graudžiai verkiant. Tik ji girdėjo būgnelius ūžúojančius. <br/>6. <span class="explanation">burzginti, ūžinti: </span> Su ūžučiu čia apie ausis neūžúok. Pasidirbo ūžuoklę ir ūžúoja. Mals mano martelė dūsaudama, sunkiąsias girneles ūžuodama. <br/>7. ūžauti 6: Kad tik ko nepaklaũsė, tai anas ir ūžúoja vaikus. Velnias kūju poną ūžúoja, net kaulai braška. <br/>8. <span class="explanation">mojuoti</span>. <br/><b>apūžúoti</b>. <span class="explanation">apmušti, apipliekti: </span> Gerokai juos te, sako, apūžãvę: vieno galva praskelta, kito ranka mėlyna. <br/><b>atūžúoti</b><br/>1. <span class="explanation">ūžiant artėti: </span> Jau pradeda medžiai linkt, ir nuo miško atūžúoja vėjas. <br/>2. <span class="explanation">primušti, pripliekti: </span> </span> Atūžavaũ vadelėm per pečius. Rambus arklys buvo, ale anas jį ir atūžúodavo. <br/><b>išūžúoti</b>. <span class="explanation">ūžuojant išauginti: </span> O tu ąžuole, tu ąžuolėli, ūžavai žiemą vasarėlę, oi ir išūžavai devynias šakas, o šią dešimtą viršūnėlę. <br/><b>nuūžúoti</b>. <span class="explanation">primušti, nupliekti: </span> Lazda nuūžãvo, nuūžãvo. Aš ranka vaikų nemušu – žagaru nuūžavaũ paėmus, ir pabaigta. <br/><b>paūžúoti</b>. paūžauti 1: Tu eglute, tu žalioja, kodė tavo šakelių daug, dai nei vienos žalios nėra, nei vėjuliui paūžúotie, nei gegulei pakukuotie. <br/><b>priūžúoti</b><br/>1. <span class="explanation">primušti, pripliekti: </span> </span> Jus, varlės, sode kas pagavęs kai priūžuõs, tai daugiau neiste nė artyn! <br/>2. <span class="explanation">prisigerti: </span> Ūžt ūžt, priūžãvo arielkos i namo nepareis. <br/><b>suūžúoti</b><br/>1. suūžauti: Suūžavo, suputojo, suvirė [v] anduo, i išlindo iš marių slibinas viena galva. <br/>2. <span class="explanation">suduoti, supliekti: </span> Tokiam arkliui lazda suūžúok, ir tai mažai girdės. Kai suūžavaũ lazda, tai ir nuvirto. Bernaitelis pabučiavo, moma lazda suūžavo. <br/><b>užūžúoti</b>. <span class="explanation">užpliekti, užkirsti: </span> Aš jam būč užūžãvęs, kad kiti neužustoję.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.