sutyvuliuoti

tyvuliúoti, -iúoja, -iãvo. tỹvuliuoti, -iuoja, -iavo.

1. stovėti vandeniui, telkšoti: Pavasarį po mūs pievas vanduo tyvuliúoja. Visur vanduo tỹvuliuo [ja]. Tarp jų. jau versmėtos kirbos burgėjo, jau ežerai tyvuliavo. Ten tikra versmė: ir žiemą, ir vasarą vanduo tỹvuliuoja. Nieko nėr: vanduo tyvuliúoja, tik to [je] vieto [je] kalniau. Aplink tyvuliãvo balos. Čia balos, vanduo tyvuliãvo. Išvydo ramiai, lėtai tyvuliuojančius vandenis. Bematant kieme jau tyvuliavo balos, pluduriavo ir sproginėjo burbulai. Šalia miesto tyvuliuoja didelis ežeras su salomis. Palei baltus beržynus, tankius riešutynus, užstotus šilų, Zarasų rajone tyvuliuoja Švento ežeras. Kur ežero vanduo tyvuliavo, ten pasirodo dykumų kupstai ir kauburiai. Begalinės jūros tyvuliavo. Alaušas tyvuliuoja ramiai, didžiu nešas, senai jau užmiršęs smiltynų brolelį. Ant rytojaus eina pažiūrėti versmės, ogi žiūri – vietoj versmės tyvuliuoja ežeras. | Joneli, užlopyk stogą – preiminė [je] jau vanduo tỹvuliuo [ja].

2. būti vandens apsemtam: Taip dikčiai lijo, ka daba tỹvuliuo [ja] visi laukai. Tei [p] prilijo, pripliaupė, kad visas laukas tỹvuliuote tỹvuliavo vandeny. Tỹvuliuo [ja] laukai, kiek yr [v] andens! Pelkės po lytų kaip ežerai tỹvuliuo [ja]. Mūso pievelė širyt tỹvuliuo [ja] nu lytaus.

3. būti bangų supamam, liūliuoti: Laivas tyvuliuo [ja] [vandens paviršiuje].

4. varvėti, tekėti, šlapiuoti: Sakai iš medžio, seilės iš burnos tỹvuliuoja. Žaizda tỹvuliuoja kaip akis.

5. judėti vandens paviršiui, banguoti: Tylutėliai, iš jūros aukštumų tyvuliuoja banga paskui bangą. Paleisdavo žvilgsnį tyvuliuojančiu paviršiumi į ežero plotį. Sruviosios Dubysos vanduo tyvuliuoja, našlaitė linksmutė pakrantėj valiuoja. liulėti, vilnyti: Visur tušti tušti tỹvuliuo [ja] laukai, javai, viskas. Laukai tyvuliavo kaip ramūs ežerai su žalsvai pilkšvomis dėmėmis. Aplinkui tyvuliuoja vasarojaus jūra. Neliestame trako pakraštyje tyvuliavo mėlyni žibučių ežerėliai. Karšta vasaros diena – banguojančiame, virpančiame, tyvuliuojančiame ore tirpsta ir plazda laukai, debesys, mintys, žodžiai.

6. liumpsėti, liulėti (iš riebumo): Dvaro banda gerai šerta pavasarį tỹvuliavo, o mūsų karvės vos paslinko.
ištyvuliúoti. tyvuliuojant kurį laiką išstovėti, ištelkšoti: Ežerai amžius ištỹvuliavo.
nutyvuliúoti. nutekėti, nuplaukti: Praplaukusi Kilučių ežerą, ji. nutyvuliuoja į Biržų (Širvėnos) ežerą. O senosios dainos liko užmirštos, su pušų kamienais nutyvuliavo pavandeniui į svetimą šalį.
sutyvuliúoti. imti tyvuliuoti: Toliau tirpstant palaidotiems ledo luistams, žemė dar labiau dubo, ir pagaliau sausų dirvų vietoje sutyvuliavo ežerai. O kai ežerų pakraščiuose sutyvuliuoja vanduo ir kai jis sušyla iki 8-10 laipsnių, čia susirenka raibašonės lydekos. Sušniokštė Mūšos pylimai, sutyvuliavo upeliai.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>tyvuliúoti, </b>-iúoja, -iãvo. tỹvuliuoti, -iuoja, -iavo. <br/>1. <span class="explanation">stovėti vandeniui, telkšoti: </span> Pavasarį po mūs pievas vanduo tyvuliúoja. Visur vanduo tỹvuliuo [ja]. Tarp jų. jau versmėtos kirbos burgėjo, jau ežerai tyvuliavo. Ten tikra versmė: ir žiemą, ir vasarą vanduo tỹvuliuoja. Nieko nėr: vanduo tyvuliúoja, tik to [je] vieto [je] kalniau. Aplink tyvuliãvo balos. Čia balos, vanduo tyvuliãvo. Išvydo ramiai, lėtai tyvuliuojančius vandenis. Bematant kieme jau tyvuliavo balos, pluduriavo ir sproginėjo burbulai. Šalia miesto tyvuliuoja didelis ežeras su salomis. Palei baltus beržynus, tankius riešutynus, užstotus šilų, Zarasų rajone tyvuliuoja Švento ežeras. Kur ežero vanduo tyvuliavo, ten pasirodo dykumų kupstai ir kauburiai. Begalinės jūros tyvuliavo. Alaušas tyvuliuoja ramiai, didžiu nešas, senai jau užmiršęs smiltynų brolelį. Ant rytojaus eina pažiūrėti versmės, ogi žiūri – vietoj versmės tyvuliuoja ežeras. | Joneli, užlopyk stogą – preiminė [je] jau vanduo tỹvuliuo [ja]. <br/>2. <span class="explanation">būti vandens apsemtam: </span> Taip dikčiai lijo, ka daba tỹvuliuo [ja] visi laukai. Tei [p] prilijo, pripliaupė, kad visas laukas tỹvuliuote tỹvuliavo vandeny. Tỹvuliuo [ja] laukai, kiek yr [v] andens! Pelkės po lytų kaip ežerai tỹvuliuo [ja]. Mūso pievelė širyt tỹvuliuo [ja] nu lytaus. <br/>3. <span class="explanation">būti bangų supamam, liūliuoti: </span> Laivas tyvuliuo [ja] [vandens paviršiuje]. <br/>4. <span class="explanation">varvėti, tekėti, šlapiuoti: </span> Sakai iš medžio, seilės iš burnos tỹvuliuoja. Žaizda tỹvuliuoja kaip akis. <br/>5. <span class="explanation">judėti vandens paviršiui, banguoti: </span> Tylutėliai, iš jūros aukštumų tyvuliuoja banga paskui bangą. Paleisdavo žvilgsnį tyvuliuojančiu paviršiumi į ežero plotį. Sruviosios Dubysos vanduo tyvuliuoja, našlaitė linksmutė pakrantėj valiuoja. <span class="explanation">liulėti, vilnyti: </span> Visur tušti tušti tỹvuliuo [ja] laukai, javai, viskas. Laukai tyvuliavo kaip ramūs ežerai su žalsvai pilkšvomis dėmėmis. Aplinkui tyvuliuoja vasarojaus jūra. Neliestame trako pakraštyje tyvuliavo mėlyni žibučių ežerėliai. Karšta vasaros diena – banguojančiame, virpančiame, tyvuliuojančiame ore tirpsta ir plazda laukai, debesys, mintys, žodžiai. <br/>6. <span class="explanation">liumpsėti, liulėti (iš riebumo): </span> Dvaro banda gerai šerta pavasarį tỹvuliavo, o mūsų karvės vos paslinko. <br/><b>ištyvuliúoti</b>. <span class="explanation">tyvuliuojant kurį laiką išstovėti, ištelkšoti: </span> Ežerai amžius ištỹvuliavo. <br/><b>nutyvuliúoti</b>. <span class="explanation">nutekėti, nuplaukti: </span> Praplaukusi Kilučių ežerą, ji. nutyvuliuoja į Biržų (Širvėnos) ežerą. O senosios dainos liko užmirštos, su pušų kamienais nutyvuliavo pavandeniui į svetimą šalį. <br/><b>sutyvuliúoti</b>. <span class="explanation">imti tyvuliuoti: </span> Toliau tirpstant palaidotiems ledo luistams, žemė dar labiau dubo, ir pagaliau sausų dirvų vietoje sutyvuliavo ežerai. O kai ežerų pakraščiuose sutyvuliuoja vanduo ir kai jis sušyla iki 8-10 laipsnių, čia susirenka raibašonės lydekos. Sušniokštė Mūšos pylimai, sutyvuliavo upeliai.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.