Sutvarčiojimas – tai kalbos reiškinys, kai žodis ar frazė sutrumpinami praleidant vidurines garsų ar skiemenų dalis, tačiau išlaikant pradžią ir pabaigą. Dažniausiai naudojama šnekamojoje kalboje ar žargonuose.
Pavyzdžiai:
1. Kompiuteris → kompas
2. Universitetas → universas
3. Vaizdo įrašas → vaizdinis (arba „video“)
4. Moksleivis → mokslius (šnek.)
5. Laboratorija → labora (šnek.)
Svarbu: Sutvarčiojimas skiriasi nuo trumpinių (pvz., „ir kt.“) ar akronimų (pvz., „VŠĮ“), nes jis tiesiogiai „suspaudžia“ žodį, išlaikant jo atpažįstamumą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.