triaũkti, -ia, -ė. triaubti:
1. Kai pridedi druskos, tai kad triaũkia [karvė]. Karvės norėta gert – triaũkė triaũkė. Karvė ištroškus plyštų betriaukdamà. | Triaukì kaip gėriokas. Vaikel, netriaũk vieno pieno, ale su duona valgyk. Triaũk iš pačio uzbono. Ot triaũkia [v] andenį, net par smakrą bėga.
2. Vyrai susėdę apie stalą kad triaukia alų! Triaũkia degtinę kai veršis buzą. Kur tau negers – triaũkia net ažsimerkęs!
atsitriaũkti, -ia, atsìtriaukė
1. sriaubiant atsigerti: Toks ponas atsitriauksì ir iš viedro.
2. iki soties prisigerti svaiginamųjų gėrimų, prisimaukti: Atsìtriaukėt jūs te tos degtinės kaip teliokai buzos!
ištriaũkti, -ia, ìštriaukė. ištriaubti:
1. Karvė ìštriaukė visą kibirą pamazgų. Tai norėta karvių gert – žaloja du viedru ìštriaukė. Ìštriaukė kaipmat visą buzą, teliokas. Kumelė pusę balos ìštriaukė. | Kai ìštriaukiau tris puodelius šalto [v] andenio, tai tuoj atsigavau. Neištriaũk visos giros, palik ir man. Anas ben kelias stiklines arbotos ìštriaukė. Sušilęs ìštriaukė pusę viedro [v] andenio – kaip neapsirgs. Ìštriaukė dvi stiklines pieno, tai ir nebevalgo.
2. Vyrai, tai jau vyrai, ale marti gi, boba, ìštriaukė, kad tu suburbėtum, ir nesusiraukė. Ìštriaukei visą vyną – ir man nepalikai.
nutriaũkti, -ia, nùtriaukė. nugerti, nusriuobti: Pusę nutriaũk, pusę man palik.
pritriaũkti, -ia, prìtriaukė.
1. pritriaubti: Abu paršeliai pieno prìtriaukė, tai dabar dar sotūs. Paršiokai pieno pritriaũkia – ir gerai auga be kiaulės. | Prìtriaukiau kaip dėlė kraujo.
2. prisigerti svaiginamųjų gėrimų: Svetimõs prìtriaukei ir da muštis lendi!
sutriaũkti, -ia, sùtriaukė.
1. sutriaubti: Gert norėjo, kad tiek sùtriaukė. Sùtriaukė puodą ažsimerkęs.
2. išgerti, išmaukti svaiginamųjų gėrimų: Po puslitriui sùtriaukėm.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.