telẽžyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo)
1. mušti, talžyti: Peilį geležyjau, snukį telẽžyjau. Su mazgote telẽžija begėdę.
2. mynioti, makoti: Ko telẽžyji tą purvyną?
3. minkyti: Ana telẽžyja pyragus, t. y. minko.
4. talažyti 1: Nustok teležyt, kaip pradėjai, tai nėr tau galo!
5. talažyti 2: Mes jau senai pabaigėm, o jis dar vis tebetelẽžija.
6. nesklandžiai ką dirbti: Savim lauš, telẽžys linus.
7. bučiuotis: Susitikusios telẽžyjos telẽžyjos.
ištelẽžyti. išmynioti, ištrypti: Purvą ištelẽžijo.
nutelẽžyti. nubučiuoti: Jų rankas nutelẽžyjo.
patelẽžyti. kiek teležyti.
pritelẽžyti
1. pritalažyti 1: Jis jau ir per daug į kubilą vandens pritelẽžijo. Nepritelẽžyk pilno bliūdo vandenio.
2. pritrypti, priminti: Nepritelẽžykit, vaikai, grindis, bo neseniai išploviau.
sutelẽžyti.
1. sumušti, sudaužyti: Su pagaliu sutelẽžijo, t. y. sumušė. Ar nori, kad aš tau snukį sutelẽžyčiau?! Teip sutelẽžijo, kad baisu žiūrėt buvo. | Sutelẽžijo (sugniuždė) [jam] pirštus, negalės darbą dirbt.
2. sučiaumoti: Karvė sutelẽžijo gerintelius marškinius, kur aš juos dabar kišiu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.