Sutartinumas – tai teisinis ryšys, pagrįstas susitarimu (sutartimi) tarp šalių, kuris nustato jų tarpusavio teises ir pareigas.
Pagrindinė esmė: Šalys laisvai susitaria dėl sąlygų, ir šis susitarimas tampa jiems privalomas (pvz., įsigyjant butą, samdantis darbuotoją).
Pagrindiniai požymiai:
1. Šalių laisvė – galimybė sudaryti sutartį ir derėtis dėl sąlygų.
2. Privalomumas – sudaryta sutartis įpareigoja šalis ją vykdyti.
3. Abipusiškumas – kiekviena šalis įgyja teises ir prisiima pareigas.
Pavyzdžiai:
Pirkimo-pardavimo sutartis (pvz., perkant automobilį).
Nuomos sutartis (pvz., išsinuomojant butą).
Darbo sutartis (nustatanti darbuotojo ir darbdavio santykius).
Paslaugų teikimo sutartis (pvz., su remonto meistru ar advokatu).
Trumpai tariant, sutartinumas – tai pagrindinis privatinės teisės principas, kai teisės ir pareigos kyla iš šalių laisvo susitarimo, o ne tiesiogiai iš įstatymo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.