sutalpinimas

Sutalpinimas – tai kalbos reiškinys, kai gretimos kalbos dalys (dažniausios balsės ar skiemenys) sutrumpinamos arba sujungiamos vartojant žodžiuose ar frazėse, kad būtų lengviau ir sklandžiau tarti.
Tai dažna šnekamojoje kalboje ir dailėjoje literatūroje (pvz., poezijoje).

Pavyzdžiai:
1. Kalboje:
- "Aš ir" → "Ašir" („Ašir nežinau“).
- "Nėra ko" → "Nėrako" („Nėrako bijoti“).
- "Tai yra" → "Taira" („Taira paprasta“).

2. Poezijoje / dainoje:
- "Vakarėli, vakarėli" → "Vakarėli, vakarėli" (skiemens praleidimas dėl ritmo).
- "Aš tave myliu" → "Ašt myliu" (sutrumpinimas eilėraščio metrui).

Svarbu: Sutalpinimas skiriasi nuo glotniojo sandūros, nes dažnai keičia žodžių formą arba praleidžia garsus ne tik sandūroje, bet ir žodžio viduje.

Įrašas
Paaiškinimas	Sutalpinimas – tai kalbos reiškinys, kai gretimos kalbos dalys (dažniausios balsės ar skiemenys) sutrumpinamos arba sujungiamos vartojant žodžiuose ar frazėse, kad būtų lengviau ir sklandžiau tarti. Tai dažna šnekamojoje kalboje ir dailėjoje literatūroje (pvz., poezijoje). Pavyzdžiai: 1. Kalboje: - "Aš ir" → "Ašir" („Ašir nežinau“). - "Nėra ko" → "Nėrako" („Nėrako bijoti“). - "Tai yra" → "Taira" („Taira paprasta“). 2. Poezijoje / dainoje: - "Vakarėli, vakarėli" → "Vakarėli, vakarėli" (skiemens praleidimas dėl ritmo). - "Aš tave myliu" → "Ašt myliu" (sutrumpinimas eilėraščio metrui). Svarbu: Sutalpinimas skiriasi nuo glotniojo sandūros, nes dažnai keičia žodžių formą arba praleidžia garsus ne tik sandūroje, bet ir žodžio viduje.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.