sū́suka. susukà.
1. sąsūka 1: Ten y [ra] staigi sū́suka. Katro [je] sū́suko [je] apvirto? Buvo staigi sū́suka, ir pasibaidė arklys. Ant vieškelio to [je] sū́suko [je] apsistok. Šiaulių mašiną sutikom jau an Dovydžių sū́sukos.
2. vylius, melas; . sąsūka
7.
3. nesveikas, sunykęs žmogus: Vieną kartą nusikapanojo tas sū́suka. Ko čia nori iš munęs gražumo: sū́suka gimiau, sū́suka i sprogsiu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.