„Suspeitimas“ – tai lietuviškas žodis, reiškiantis įtarimą arba pagrįstą abejonę dėl ko nors. Dažniausiai vartojamas kalbant apie neįrodytą kaltę, slėptą grėsmę ar netikrumą.
Pavyzdžiai:
1. Kriminalistika: Policija turėjo suspeitimą, kad kaimynas buvo susijęs su vagystėmis.
2. Kasdienė kalba: Jis žiūrėjo su suspeitimu į naują pasiūlymą, manydamas, kad jame yra klaustukų.
3. Teisė: Teismas atmetė bylą dėl trūkstančių įrodymų, nors suspeitimas liko.
Trumpai:
Tai oficialesnė „įtarimo“ sinonimo forma, dažniau sutinkama rašytinėje kalboje, dokumentuose ar teisiniame kontekste.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.