suskė́tas, -a.
1. aptekęs suskiu, niežais: Suskė́tas arklys. Suskė́tą avį reik trinkti raugintuose taboko stiebuose.
2. apaugęs suskiais, brantais: Suskė́ta žemė, kad yr aptekusi lygu vartinkliu tokiu augalu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.