Susivogčioti – tai šnekamojoje kalboje vartojamas veiksmažodis, reiškiantis „susitarti slaptai, pasikalbėti nuošaliai“ (dažniausiai apie ne visai dorą ar įtartiną reikalą).
Pavyzdžiai:
1. Jie susivogčiojo kambaryje, kol niekas nematė.
2. Ką ten jie taip ilgai susivogčiojo prie automobilio?
3. Atrodo, susivogčiojo dėl neteisėto sandėrio.
Pastaba: Žodis turi neigiamą atspalvį, dažnai siejamas su slaptais sumanymais ar sąmokslu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.