Susimarčiuoti – tai veiksmažodis, reiškiantis susimąstyti, įsigilinti į mintis, pasinerti į apmąstymus, dažnai su nusiminimo, susirūpinimo ar rimtumo atspalviu.
Pavyzdžiai:
1. Po pokalbio su mokytoja jis ilgai susimarčiavo – ilgai ir rimtai mąstė apie išgirtą.
2. Ji susimarčiavo, išgirdusi liudnų žinią – pasinėrė į liūdnas mintis.
3. Prieš priimant svarbų sprendimą reikia šiek tiek susimarčiuoti – gerai apgalvoti.
Trumpai: tai gilus, dažnai rimtas ar liūdnas apmąstymas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.