susegiojimas

Susegiojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis susipainiojimą, netvarką, sumaištį (dažniausiai fizinį, bet kartais ir abstraktų).

Reikšmė:
Fizinis ar struktūrinis sutrikimas, kai daiktai, gijos, plaukai, mintys ar situacijos tampa sudėtingai persipynę, sudarydami keblumą.

Pavyzdžiai:
1. Fizinis:
"Vielos susegiojimo dėl netvarkingos laikymo negalėjau atrišti."
"Vaiko plaukai susegiojosi nuo vėjo."
2. Abstraktus:
"Pokalbis susegiojo į nesuprantamas detales."
"Susegiojo popierių krūva ant stalo."

Trumpai: Tai paini, sudėtinga būsena, kuri trukdo veikti aiškiai ar tvarkingai.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'susegiojimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Susegiojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis susipainiojimą, netvarką, sumaištį (dažniausiai fizinį, bet kartais ir abstraktų). Reikšmė: Fizinis ar struktūrinis sutrikimas, kai daiktai, gijos, plaukai, mintys ar situacijos tampa sudėtingai persipynę, sudarydami keblumą. Pavyzdžiai: 1. Fizinis: "Vielos susegiojimo dėl netvarkingos laikymo negalėjau atrišti." "Vaiko plaukai susegiojosi nuo vėjo." 2. Abstraktus: "Pokalbis susegiojo į nesuprantamas detales." "Susegiojo popierių krūva ant stalo." Trumpai: Tai paini, sudėtinga būsena, kuri trukdo veikti aiškiai ar tvarkingai.