Surystė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis išmintį, sumanymą, gudrumą (dažniausiai protingą, subtilų). Kilęs iš veiksmažodžio surasti (sugalvoti, suvokti).
Pavyzdžiai:
1. Senelio patarimas buvo pilnas gyvenimiškos surystės.
2. Tokiam sudėtingam uždaviniui išspręsti reikėjo ne tik žinių, bet ir surystės.
3. Pasakojime elfas išgelbėjo karalystę ne jėga, o magiška suryste.
Sinonimai: išmintis, sumanumas, gudrumas, nuovoka.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.