Surginimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškia iškilimą, išsipūtimą, išsikišimą (pvz., žemės paviršiuje). Dažniausiai vartojamas kalbant apie kalvų, gūbrių, pylimų formavimąsi.
Pavyzdžiai:
1. Geografijoje: „Kalvų surginimai apjuosė slėnį.“
2. Anatomijoje: „Kaulo surginimas ant piršto.“
3. Perkeltine prasme: „Jausmų surginimas jam užgniaužė kvapą.“
Sinonimai: iškilimas, gūbrys, pylimas, išsipūtimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.